Susitikimas vyks Sent Vinsente ir Grenadinuose, patvirtino šios Karibų jūros valstybės ministras pirmininkas Ralphas Gonsalvesas (Ralfas Gonsalvesas), taip pat pranešęs, kad abiejų šalių prašymu dalyvauti pakviestas Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva).
R. Gonsalvesas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijai, laiške N. Maduro ir I. Ali nurodė, kad susitikimas vyks globojant šiai organizacijai ir kitai regioninei institucijai, Karibų jūros regiono valstybių bendrijai.
„Reikia skubiai deeskaluoti šį konfliktą ir pradėti tinkamą dialogą, akis į akį“, – sakė R. Gonsalvesas.
„Jūs abu pritarėte tokiam vertinimui, siekdami taikaus bendrabūvio, pagarbos tarptautinei teisei ir jos taikymo, vengiant grasinimų dėl jėgos panaudojimo“, – pažymėjo Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras.
Įtampa dėl Esekibo, kurį istoriškai kontroliavo Gajana, išaugo po to, kai N. Maduro vyriausybė praėjusį savaitgalį surengė prieštaringai vertinamą referendumą. Jame 95 proc. rinkėjų pasisakė už tai, kad Venesuela būtų paskelbta teisėta regiono savininke, rodo oficialūs rezultatai
Jungtinės Valstijos, Britanija, Rusija ir Pietų Amerikos valstybės paragino deeskaluoti situaciją ir rasti taikų sprendimą.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį dėl besirutuliojant ginčui surengė uždarą posėdį, dėl šio klausimo taip pat bylinėjamasi Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT).
Susikertantys požiūriai
I. Ali ir N. Maduro prieš susitikimą išsakė aštriai išsiskiriančius vertinimus.
N. Maduro, perėmęs valdžią 2013 metais iš velionio socialisto Hugo Chavezo (Hugo Chaveso), pranešė, kad susitikime gins „Venesuelos istorines teises“.
„Dar kartą, mes nugalėsime melą, provokacijas ir grasinimus mūsų žmonėms. Mūsų tėvynė nugalės!“ – paskelbė jis socialiniame tinkle „X“.
I. Ali savo ruožtu teigė, kad Gajana ir toliau visiškai pasiryžusi ginčą spręsti per TTT, o ne susėdus prie derybų stalo su N. Maduro.
„Aš esu tikras, kad šis ginčas yra spręstinas TTT, o ne derybose, ir tai nesikeis“, – jis sakė AFP.
Venesuelos užsienio reikalų ministras Yvanas Gilas (Ivanas Chilas) sakė, kad tiesioginės derybos yra naudingos, tvirtindamas, kad ginčas bus išspręstas tik „dialogo, abipusės pagarbos ir ryžto išlaikyti regioną taikos ir nesikišimo zona keliu“.
Gajana daugiau nei šimtmetį administravo Esekibą, kurio plotas sudaro daugiau nei du trečdalius šios šalies teritorijos.
Dešimtmečių senumo ginčas su Venesuela paaštrėjo, kai „ExxonMobil“ 2015 metais Esekibe atrado naftos, ir 800 tūkst. gyventojų turinčiai Gajanai tai leido užsitikrinti didžiausią pasaulyje žaliavų rezervą skaičiuojant vienam asmeniui.
Po praėjusio sekmadienio referendumo N. Maduro ėmėsi teisinių veiksmų Esekibe įkurti Venesuelos provinciją ir nurodė šalies naftos bendrovei išduoti leidimus išgauti naftai šiame regione.
Jungtinės Valstijos paskelbė apie bendras karines pratybas su Gajana, kurias Venesuela pasmerkė kaip provokaciją.
Ginčas sukėlė nerimą istoriškai gana taikiame Pietų Amerikos regione.
Argentina, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Paragvajus, Peru ir Urugvajus ketvirtadienį paskelbė bendrą deklaraciją, ragindamos abi puses derybų keliu siekti taikaus sprendimo.
Brazilijos prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas šeštadienį telefonu kalbėjo su Venesuelos kolega ir pasiūlė Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijai surengti abiejų pusių derybas.
Jis taip pat perspėjo N. Maduro „nesiimti vienašališkų priemonių, kurios galėtų eskaluoti situaciją“.
Kairiųjų veteranas L. I. Lula da Silva išlaikė draugiškus ryšius su N. Maduro, pakviesdamas socialistų prezidentą į Pietų Amerikos viršūnių susitikimą gegužę, nors kiti regiono lyderiai kritikavo Venesuelos vyriausybę dėl žmogaus teisių padėties.
Bet ginčas dėl Esekibo yra rizikingas Brazilijai, kuri augant įtampai prie šiaurinės sienos su Gajana ir Venesuela nusiuntė kariuomenės pastiprinimą.
Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) taip pat perspėjo, kad situacija yra potencialiai pavojinga.
„Didžiausia nelaimė, kuri galėtų ištikti Pietų Ameriką, yra karas“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „X“.
„Amazonės atogrąžų miškuose atkartojus NATO/Rusijos konflikto vietinę versiją, tai mums kainuos gyvybiškai svarbų laiką, progresą ir gyvenimą (...) Venesuela ir Gajana turi deeskaluoti konfliktą“, – sakė G. Petro.
