Rinkimai įvyko gruodžio 17 dieną, o dėl įtariamo jų klastojimo protestavo tūkstančiai serbų.
Trečiadienį Respublikos rinkimų komisijos (RIK) interneto svetainėje paskelbta, kad šalies prezidento Aleksandaro Vučičiaus dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) parlamento rinkimuose surinko 46,75 proc. balsų, o pagrindinė opozicinė stovykla „Serbija prieš smurtą“ (SPN) gavo 23,66 proc. balsų.
Regioniniuose rinkimuose SNS gavo 47,31 proc. balsų, o SPN – 21,85 proc., rodo RIK duomenys.
RIK nepakomentavo paskelbtų rezultatų, tik atnaujino duomenis. Dabar jie rodo, kad suskaičiuoti balsai visose rinkimų apylinkėse.
Opozicijos grupės ginčija rezultatus, o SPN pareikalavo, kad būtų atliktas tarptautinis nepriklausomas Europos Sąjungos tyrimas.
Be kitų dalykų, opozicija teigia, kad etniniams serbams iš kaimyninės Bosnijos buvo neteisėtai leista balsuoti Belgrade ir kad jie į Serbijos sostinę buvo organizuotai vežami autobusais.
Tarptautiniai stebėtojai taip pat pranešė apie pažeidimus, įskaitant balsų pirkimą ir daugkartinį balsavimą. Kelios Vakarų šalys išreiškė susirūpinimą rinkimų procesu.
Sausio 2 dieną A. Vučičius atmetė bet kokio išorinio tyrimo galimybę ir sakė, kad rinkimai yra Serbijos valstybės institucijų reikalas.
Pastarąsias kelias dienas Serbijos piliečiai galėjo vėl balsuoti maždaug 30 rinkimų apylinkių, kuriose rinkimų komisija negalėjo aiškiai nustatyti rezultatų. Tai daugiausia apylinkės kaimiškosiose vietovėse.
Opozicija boikotavo balsavimą ir SNS šiose apylinkėse pasiekė prognozuotą pergalę. Vienoje iš jų partija gavo kone 85 proc. balsų.
Po rinkimų protestuotojai eina į gatves ir reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus. Belgrade per protestus kartais blokuojamos gatvės.
Mitingų kulminacija buvo gruodžio 24-ąją, kai demonstrantai bandydami įsiveržti į Belgrado meriją akmenimis ir vėliavų stiebais išdaužė jos langus.
Policija demonstrantus atstūmė, o daugiau kaip 30 jų sulaikė. Kai kurie iš jų tebėra sulaikyti.