Pats prezidentas, tiesa, neįsileido iš Islamo valstybės grįžti norėjusios Amerikos pilietės. Atimti pilietybę ir neįleisti ar susigrąžinti ir teisti patiems – galvosūkis valstybėms, įskaitant ir Rusiją, kurių piliečiai keliavo jungtis prie Islamo valstybės, prieš penkmetį Sirijoje ir Irake užgrobusios Serbijos dydžio teritoriją. Britai pavojingesnių atgal neįsileidžia. Prancūzai linkę prisiimti ir teisti. Vokiečiai baudžiamąjį tyrimą atlieka, bet įkalina rečiau.
Ypač sunku spręsti dėl tiesiogiai ginklų nelaikančių, bet džihadistams prijaučiančių moterų ir jų vaikų, įskaitant ir gimusius kalifate. Kariaujantieji turi atsakomybę už priešo civilius, pabrėžia Jungtinės Tautos, bet pripažįsta, kad radikalizuotos moterys ir traumą patyrę sukrėsti nepilnamečiai grįžę namo irgi gali kelti pavojų.
Jau pavasaris paskutiniame Islamo valstybės teritorijos lopinėlyje: Baghouze, Sirijos pasienyje su Iraku. Šią savaitę sunkvežimius su žmonėmis žurnalistai filmavo dažnai. Džihadistus prispaudę amerikiečių remiami SDF kurdų kovotojai paskutinį puolimą žada civiliams pasitraukus. Jungtinės Tautos puolančius įspėjo laikytis atsargumo ir proporcingumo principų: tarp daugiau nei tūkstančio paskutinių kovotojų yra ir civilių, kai kuriems neleisdami evakuotis džihadistai daro karo nusikaltimą. O tuos, kurie evakavosi, SDF pajėgos siunčia į specialias stovyklas patikrai dykumoje. Čia surinkti tūkstančiai.
Britų nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ pastebėjo, kad ir kitose Sirijos stovyklose civiliai iš Islamo valstybės teritorijų laikomi atskirai nuo kitų paveiktų pilietinio Sirijos karo. Pasak kurdų lyderių, žmonės iš Islamo valstybės su kitais nesugyvena. Esą ir moterys žiaurios.
„Islame būna religinių bausmių, kartais net kertamos galvos. Taip daryti prieš netikėlius mums liepė pranašas. Tai turi prasmę“, – sako Islamo valstybės rėmėja Umm Yusuf.
Tad štai nugalėtojams ir galvosūkis, kurį kaimyninis Irakas sprendė griežtai – teisė ne tik moteris, net devynmečius vaikus. Šitas galvosūkis dabar tenka Europos šalims, mat per Islamo valstybės gyvavimą prie džihadistų Sirijoje ir Irake prisijungė daugiau nei 7 tūkst. žmonių iš Rytų Europos, iš kurių nuo 4 iki 5 tūkst. atkeliavo iš Rusijos. Beveik 6 tūkst. – iš Vakarų Europos. Iš Prancūzijos – apie 1800, iš Vokietijos – beveik 1000, iš Didžiosios Britanijos – 800.
Daugiausia iškeliaudavo vyrai, bet 13 proc. sudarė ir moterys, 12 proc. – vaikai. Tai – Londono tarptautinio radikalizacijos studijų centro tyrimų duomenys.
Didžioji dalis prisijungusių prie džihadistų, pasak Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos prieš Islamo valstybę kariškių, žuvo arba pateko į kalėjimus. Bet ekspertai skaičiuoja, kad į savo šalis jau spėjo grįžti bent 800 Rytų Europoje, iš kurių į Rusiją – 380. Į Vakarų Europą jau grįžo daugiau nei 1700. Konkrečiai į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją – po 400, į Vokietiją – 300. Todėl moteris iš paskutinio kalifato lopinėlio žurnalistai šią savaitę galėjo kalbinti savomis populiariausiomis Europos kalbomis.
„Baghuze beveik badavau. Galiausiai vyras pasakė mane su vaikais išleidžiantis, juk vis tiek mirsime. Neliko namų. Kambariu dalijomės su kita šeima. Visi sirgo ir sirgo. O vaistų ten – jokių“, – pasakojo Islamo valstybės rėmėja iš Vokietijos
„Važiavome į kariaujančią šalį, su kuria kovojo ir Prancūzija. Todėl grįžus į Prancūziją gali tekti sėsti tiesiai į kalėjimą: negalėčiau sakyti, kad tai nesąžininga. Tai visiškai suprantama“, – pripažino Islamo valstybės rėmėja iš Prancūzijos Cheima.
„Ten ištekėjau. Jungtinėje Karalystėje nieko panašaus į savo vyrą nebūčiau radusi. Susilaukiau vaikų. Laiką praleidau gerai. Tik kad pabaigoje reikalai visai suprastėjo, ir jau negalėjau kęsti, turėjau bėgti“, – teigė Islamo valstybės rėmėja iš Didžiosios Britanijos Shamima Begum.
Sh.Begum, pasitraukusiai iš Baghouzo, Didžioji Britanija atėmė turėtą pilietybę, bet jos vaikui žadėjo palikti. Su grįžtančiais britai tvarkosi siųsdami juos apklausti saugumo tarnyboms. Jos įvertina riziką, galimybę prisitaikyti. Jei aiškaus nusikaltimo nėra ir kaltinančiųjų neatsiranda (tai dažniausias atvejis), grįžusieji siunčiami į deradikalizacijos programą. Pavojingesni į šalį neįleidžiami, jiems galima atimti pilietybę.
„Valstybė privalo teikti didelę reikšmę blogį skiriant nuo gėrio. Jei prisijungi prie viduramžių nacių mirties kulto ir dar mažai gailiesi, o tas kultas žudė ir kapojo galvas britams, žalojo tūkstančius tautiečių, tuomet kelio atgal nėra“, – sakė Didžiosios Britanijos parlamento Švietimo komiteto pirmininkas Robertas Halfonas.
Nuo Islamo valstybės džihadistų teroro aktų bene labiausiai Europoje nukentėjusi Prancūzija leisdavo savo pričiuptus piliečius už veiklą Islamo valstybėje teisti vietoje, pavyzdžiui, minėtame Irake. Neseniai vyriausybė paskelbė, kad teisti ruošiasi sava teisėsauga pačioje Prancūzijoje. Sugrįžusieji iš karto bus kalinami. Taip esą bus užtikrinta, kad buvę džihadistų sekėjai kur nors nepranyks. Vokietija grįžusiems beveik visada pradeda baudžiamąjį tyrimą. Tik į kalėjimą uždaro rečiau nei kitos Europos šalys.
„Sirijoje mums mažai galimybių patikrinti, ar Vokietijos piliečiai paveikti. Jei paveikti, būtina įvertinti kokiu mastu jie įsitraukė į kovą už Islamo valstybę. Tai užtrauktų baudžiamąjį procesą ir tokie žmonės galėtų į Vokietiją grįžti tik jei būtų užtikrintas jų sulaikymas“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Human Rights Watch“ vadovė Europos ir Vidurio Azijos regione Tanya Lokshina vasario pradžioje sakė, kad Rusijos programa susigrąžinti sulaikytus Irake ir Sirijoje – pati aktyviausia. Kalbant konkrečiai apie vaikus, grįžo daugiau nei 100, per vasarį grįš dar 40. Paprastai vaikai grąžinami prašant Rusijos kalėjimuose jau kalintiems tėvams.
„Pirmas dalykas – pagarba skaidrumui ir duomenų apie šiuos žmones perdavimas“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Baghouze nukautas prancūzų džihadistų balsu vadintas lyderis Fabienas Clainas. Bet kur aukščiausias Islamo valstybės lyderis Abu Bakras al Baghdadis – vis dar nežinia. O Jungtinių Tautų duomenimis, jo valdžioje Sirijoje ir Irake vis dar keliolika tūkstančių dabar jau besislapstančių kovotojų, iš kurių 3 tūkst. – užsieniečių.
