Pasak straipsnio, iš pradžių 45 metų vyras kasė tranšėjas netoli Rusijos sienos, vėliau numušinėjo mirtinus „Shahed“ bepiločius orlaivius, tada susipyko su griežtu karininku, o dabar jis oficialiai ieškomas už tai, kad be leidimo paliko savo dalinį.
Anksčiau Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo 2022 m. Ukraina pradėjo beveik 96 tūkst. baudžiamųjų bylų prieš kariškius, kurie paliko savo pozicijas po Rusijos invazijos. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius padidėjo šešis kartus, o dauguma bylų buvo pradėtos šiais metais.
Ukrainos kariuomenei stengiantis sulaikyti Rusijos puolimą, jos gyvosios jėgos trūkumas darosi vis aštresnis. Tačiau Kyjivas stengiasi išvengti visuotinio šaukimo į kariuomenę, kuris galėtų sutrikdyti ekonomiką ir nuliūdinti karo nuvargintus gyventojus. Todėl kai kurie kariai dislokuoti neribotam laikui be galimybės padaryti pertrauką. Naujų karių, kurie galėtų juos pakeisti, trūksta.
Daugelis kariškių yra tiesiog išsekę, šio mėnesio pradžioje viename interviu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau Ukrainos vadovas priešinosi nustatyti galutinį terminą kariams paleisti, todėl patyrę kariai stebisi, kodėl jie turėtų rizikuoti savo gyvybe, kai milijonai vyrų – daugelis jų jaunesni – netarnauja.
„Nuovargis vaidina svarbų vaidmenį. Arba susiklosto asmeninės aplinkybės, pavyzdžiui, kai kareivio žmona gimdo, – kalbėjo Ukrainos karinės teisėsaugos tarnybos atstovas Oleksandras Hrynčiukas. – Arba dėl to, kad nėra kam vadovauti būriui, o vadas nesuteikė atostogų.“
Kyjivas neskelbia oficialaus savavališkai išvykusių karių skaičiaus. Paklaustas, kiek karių šiuo metu yra priskiriami prie tokių, O.Hrynčiukas atsisakė komentuoti „jautrią informaciją“, tačiau pažymėjo, kad 40-60 proc. visų savavališkai pasišalinusių karių grįžta patys. Dezertyravimas, kai kariai išeina visam laikui, laikomas sunkesniu nusikaltimu, tačiau, remiantis generalinio prokuroro duomenimis, yra retesnis.
Charkive gyvenantis karių ir veteranų advokatas Romanas Lichačiovas „Bloomberg“ teigė manantis, kad šis skaičius gali siekti 100 tūkst. ar daugiau, o tai nedaug atsilieka nuo 160 tūkst. karių, kuriuos, kaip anksčiau teigė Ukraina, vis dar reikia mobilizuoti. Pasak jo, kai kuriose baudžiamosiose bylose dėl savavališko išvykimo yra iki 20-30 kaltinamųjų, taip pat yra karių, kurie išvyko, bet jiems dar nepateikti kaltinimai.
Rusai bėgti bijo
Baudžiamųjų bylų dėl savavaldžiavimo ir dezertyravimo skaičius nuo 2022 m. išaugo šešis kartus
Palyginimui, Rusijos teismai iki šiol išnagrinėjo mažiausiai 10 tūkst. bylų dėl pabėgusių karių, pusę jų – šiais metais, rugpjūtį pranešė nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“. Nors tai ženklas, kad Maskva kovoja su ta pačia problema, Rusija gali lengviau absorbuoti savo karių nutekėjimą, atsižvelgiant į tai, kad jos gyventojų skaičius yra beveik keturis kartus didesnis nei Ukrainos.
Palyginti su griežta Rusijos karine drausme, Ukrainos kariai mažiau baiminasi pasekmių, jei paliks savo postus ar pasisakys prieš vadus, žurnalistams atskleidė vienas Ukrainos kariškis, kuris nenorėjo būti įvardytas. Jis pridūrė, kad didesni atlyginimai taip pat skatina Maskvos karius likti savo vietose.
Kyjivui tai galvosūkis, kurį dar reikia išspręsti. Praėjusią savaitę V.Zelenskis pažadėjo amnestiją pabėgusiems kariams, jei jie grįš į savo dalinius iki sausio 1 d., taip leisdamas jiems išvengti baudžiamųjų kaltinimų.
Kariuomenės duomenimis, nuo lapkričio 29 d., kai įsigaliojo šis pakeitimas, į savo dalinius grįžo apie 3 tūkst. karių.
Biurokratinė našta
Dezertyravimo skaičiai išaugo ir dėl to, kad Ukrainos kariai skundžiasi, jog jiems teko kovoti ne tik su rusais, bet ir su nelanksčia savo šalies karine biurokratija.
Didžioji dalis kariuomenės sistemos vis dar yra atgyvenusi, o norint pereiti iš vieno kovinio vieneto į kitą vis dar reikia gauti to paties vado, nuo kurio kareiviai nori pasitraukti, leidimą.
R.Solomoniukas įstojo į teritorinę gynybą tikėdamasis kuo efektyviau kovoti su priešu, tačiau sako, kad jį greitai sustabdė neorganizuotumas ir biurokratija.
„Jei verslas būtų veikęs taip pat, jis būtų greitai žlugęs“, – sakė jis.
Jo šešių žmonių kuopa turėjo tik vieną „Browning" sunkųjį kulkosvaidį, sukurtą baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, kuriuo buvo galima numušti „Shahed“ dronus. Prieš pradėdami numušinėti Irano gamybos dronus, Romanas ir jo bendražygiai turėjo surinkti apie 700 000 grivinų (17 000 JAV dolerių), kad įsigytų naudotą sunkvežimį, kuriuo būtų galima važinėti su ginklu, taip pat palydovinę anteną „Starlink“ ir kitus įrankius.
Nepaisant to, Romanas gyrė savo tiesioginius vadus kaip motyvuotus ir profesionalius. Tačiau vėliau aukštesnio rango karininkas ėmėsi aktyvesnio vaidmens, sakė jis, ir išleido pavojingus įsakymus, pavyzdžiui, primygtinai reikalavo, kad visi kariai būtų apgyvendinti kartu – tai reiškia, kad jie visi gali būti nužudyti vieno smūgio metu.
Kita brigada sutiko priimti jų mažytę kuopą, tačiau perkėlimui buvo trukdoma. Nenorėdamas likti pas senąjį vadą ir negalėdamas pereiti pas naują, Romanas ir dauguma jo kolegų dezertyravo, reikalaudami būti perkelti į pasirinktą dalinį.
„Net ir esant geresniam vadui, nėra jokios garantijos, kad Romano kuopa ir toliau šaudys bepiločius lėktuvus. Vis dažniau Ukrainos vadai specializuotus karius, tokius kaip oro gynybos operatoriai, siunčia į fronto liniją kaip pėstininkus, kur labiausiai reikia pastiprinimo. Tai dar viena priežastis išvykti“, – rašo „Bloomberg“.
Pasak vieno kario, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, toks likimas ištiko jo bendražygį, artilerijos specialistą, kuris buvo išsiųstas į pėstininkų dalinį, kaip jam buvo pasakyta, mėnesio trukmės užduočiai. Sužinojęs, kad jo naujosios pareigos buvo paskirtos nuolatiniam darbui be jo žinios, artileristas pasitraukė iš tarnybos.
Romano nuomone, tik išsprendus įsišaknijusios biurokratijos problemą Ukrainos kariuomenė paskatins karius likti joje.
„Be reformų turėsime mažiau žmonių, kurie bus motyvuoti kovoti toliau“, – pareiškė kariškis.
