– Tyrėjai paskelbė, kad Rusija yra atsakinga už MH17 lėktuvo tragediją Ukrainoje. Vis dėlto didžioji dalis tarptautinės bendruomenės kol kas tyli. Ką ši tyla reiškia Kremliui?
– Tyla reiškia tą patį, ką reiškė anksčiau – kad tarptautinė bendruomenė nėra pasiruošusi imtis veiksmų. Tai labai keista situacija: turime tragediją, aiškų nusikaltimą, kurio oficialus tyrimas tęsiasi ketverius metus, nors žurnalistai, naudodamiesi atvirais šaltiniais, tokių pat išvadų priėjo jau po šešių mėnesių (po įvykio – red.).
Praėjus ketveriems metams išvadomis neabejojama, tačiau pati Rusija tiesiogiai nekaltinama – vietoj to besta pirštu į konkrečią brigadą, atsakingą už nelaimę. Tikiu, kad bus paviešinti ir vardai.
Tačiau kas toliau? Mes ir vėl matome laisvojo pasaulio impotenciją, politinės valios trūkumą imtis šios bylos, reikalauti, kad būtų įvykdyta atsakingų asmenų ekstradicija. Tas pats Litvinenkos nužudymo atveju įvyko su Lugovojumi ir Kovtunu (pagrindiniais A.Litvinenkos nužudymo įtariamaisiais – red.)
Vis dėlto dabar situacija kur kas rimtesnė, kadangi kalbame apie politinius veiksmus, pražudžiusius 298 žmones.
Šiandien telieka atsakyti į vieną klausimą: ar buvo duotas įsakymas, ar lėktuvas buvo numuštas netyčia? Manau, kad buvo duotas įsakymas.
Šiandien telieka atsakyti į vieną klausimą: ar buvo duotas įsakymas, ar lėktuvas buvo numuštas netyčia? Manau, kad buvo duotas įsakymas.
Bet kuriuo atveju kalbame apie situaciją, kurioje tarptautinė bendruomenė turi veikti. Kai kalbu apie tarptautinę bendruomenę, omenyje turiu laisvojo pasaulio lyderius. JAV, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė (JK) turi imtis veiksmų, jos turi reikalauti ekstradicijos.
Jei atsakymas bus neigiamas – o tai labiausiai tikėtina – jos turi pradėti vertinti Putino režimą kaip nusikalstamą grupuotę ir elgtis atitinkamai.
Laisvasis pasaulis privalo rimčiau pažvelgti į (Rusijos – red.) izoliaciją. Nes šiandien turime olandų tyrėjų išvadas ir Magnickio įstatymą priėmusį JK parlamentą, tačiau tuo pat metu Sankt Peterburge su Putinu kalbantis (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis – red.) Macronas vadina Rusiją partnere.
Tokiu būdu Putinas demonstruoja, kad niekas nepasikeitė, kad jis ir toliau gali pardavinėti naftą bei dujas, papirkinėti Vakarų politikus, žiniasklaidą ir verslo bendruomenę, tęsti savo agresyvią nusikalstamą užsienio politiką Sirijoje, Ukrainoje bei kitose šalyse.
– Jungtinė Karalystė metų metus ignoravo Putino režimo nusikaltimus prieš Rusijos disidentus, pavyzdžiui, Aleksandrą Litvinenką. Kuo išskirtinis Skripalio apnuodijimo atvejis, po kurio imtasi realių veiksmų?
– Iš istorijos žinome, kad laisvojo pasaulio reakcija į įvairių režimų nusikaltimus nekyla per naktį. Tam reikia laiko. Visada egzistuoja raudonos linijos, kurių negalima peržengti.
Manau, kad JK daug kas suprato, jog trys britų vyriausybės nesugebėjo tinkamai atsakyti į Litvinenkos nužudymą.
Tačiau daugelis Britanijoje ilgai nesuvokė, kad rusų pinigai infiltravosi į britų politinį gyvenimą ir institucijas. Visa tai sukūrė palankias sąlygas Putinui įgyvendinti savo tikslus.
Vis dėlto Skripalio apnuodijimas buvo paskutinis lašas.
Išpuolis prieš Skripalį buvo didelė Kremliaus klaida. Buvusį rusų šnipą jie užpuolė mažame mieste, Solsberyje, kur nieko nevyko jau dešimtis metų. Be to, nuo atakos nukentėjo dešimtys Britanijos piliečių.
Todėl JK vyriausybė nebegalėjo ignoruoti fakto, kad užsienio jėgos jautėsi pakankamai užtikrintai vykdydamos išpuolį Britanijos teritorijoje, kėsindamosios nužudyti Skripalį, kuris galbūt galėjo išduoti kokios nors informacijos.
Vis dėlto manau, kad greičiausiai tai buvo įspėjimas kitiems, pavyzdžiui, nebendradarbiauti su amerikiečių tyrėjais. Būtent todėl kartu buvo apnuodyta ir jo dukra.
Vis dėlto manau, kad greičiausiai tai buvo įspėjimas kitiems, pavyzdžiui, nebendradarbiauti su amerikiečių tyrėjais. Būtent todėl kartu buvo apnuodyta ir jo dukra.
Galutinis rezultatas – dešimtys paveiktų britų piliečių. Todėl Britanijos vyriausybei neliko nieko kito, kaip tik surengti kontrataką. Kaip ir buvo galima nuspėti, Rusija reagavo praktiškai pasakydama „eikite velniop“.
Britanijos vyriausybė ilgai nenorėjo nieko girdėti apie Magnickio įstatymą, tačiau staiga jį priėmė kalbėdama apie įstatymą kaip apie nacionalinio saugumo klausimą.
Labai svarbu, kad dabar JK parlamentas kalba ir apie finansinius (rusų – red.) interesus. Tokiu būdu Kremlius atsiduria labai pažeidžiamoje pozicijoje – jam tenka aiškintis daugybei piktų turtingų rusų, kurie susidūrė su apnuodijimo pasekmėmis.
– Kai kurie kritikai mano, kad laikotarpis po pasaulio futbolo čempionato Rusijoje bus lemtingas: arba Putinas užmegs dialogą su Vakarais, arba konfrontacija tik sustiprės. Ką prognozuojate Jūs?
– Kalbos, kad Putinas užmegs dialogą, man skamba absurdiškai. Jis gali pradėti dialogą nebent taip, kaip tai daro Šiaurės Korėjos diktatoriai – kad laikinai sumažintų įtampą, sustiprėtų ir tuomet tęstų puolimą.
Kalbos, kad Putinas užmegs dialogą, man skamba absurdiškai. Jis gali pradėti dialogą nebent taip, kaip tai daro Šiaurės Korėjos diktatoriai – kad laikinai sumažintų įtampą, sustiprėtų ir tuomet tęstų puolimą.
Putinas kariauja su civilizuotu pasauliu. Tiesa, tai – hibridinis karas, kadangi jis atviram karui neturi išteklių.
Jo veiksmus po pasaulio futbolo čempionato padiktuos tuometinės situacijos įvertinimas. Tačiau tol, kol Putinas yra Kremliuje, šis karas nesibaigs.
Tai yra blogos naujienos tiems, kurie vis dar bando surasti bendrą kalbą. Kuo labiau Vakarai rodo pasiryžimą derėtis, kuo dažniau Macronas vyksta į Sankt Peterburgą, tuo mažiau šansų, kad Putinas atsisakys savo agresyvios politikos.
– Matome tūkstančius jaunų žmonių, dalyvaujančių Aleksejaus Navalno organizuojamuose protestuose. Ar šis jaunimas Rusijoje gali atnešti realių pokyčių?
– Ne, atskirai šie protestai nebus sėkmingi. Istorija mus moko, kad diktatūrą sužlugdyti gali tik geopolitinis sutriuškinimas: kai parodomos režimo silpnybės ir viduje kyla protestai.
Putinas savo saugumo aparato akyse vis dar atrodo stiprus. Dauguma turtingų rusų nenori jam priešintis.
Putinas išliks valdžioje tol, kol atrodys stiprus. Būtent todėl jam be galo svarbu palaikyti ryšius su Vakarų lyderiais. Taip jis demonstruoja, kad visada suranda išeitį iš izoliacijos.
