„Politico“ cituoja Lenkijos žmogaus teisių ombudsmeno pavaduotoją Hanną Machinską, kuri teigia: „Nėra jokios abejonės, kad tai yra gili humanitarinė krizė.“
Bent jau oficialūs duomenys rodo, kad kirsdami ar bandydami kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną šiais metais žuvo 10 žmonių. Tiesa, pasienio ruožo gyventojai lenkai „Wprost“ teigė manantys, kad tikrasis aukų skaičius gerokai didesnis.
„Situacija virsta humanitarine krize, kai abiejose pusėse niekas nieko nedaro ir neieško sprendimo, – pareiškė ir Christine Goyer, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovė Lenkijoje. – Abi šalys turi rasti sprendimą, kad žmonės neliktų ten, kur yra.“
-
Pasieniečių vadas sako, kad migrantai į pasienį Baltarusijoje galimai vežami sunkvežimiais
-
Migrantų krizė: pasienyje įstrigęs irakietis teigia, kad baltarusių pareigūnai verčia eiti į Lenkiją
-
Kremlius atmeta Lenkijos premjero komentarą dėl Rusijos atsakomybės už migracijos krizę
-
A.Merkel prašo V.Putino panaudoti savo įtaką sprendžiant migrantų krizę
Žiema tik prasideda
Tiek Lenkija, tiek Lietuva, į kurios teritoriją irgi bando patekti migrantai, žmogaus teisių pažeidimais kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą Minske.
Lenkijos vyriausybė anksčiau šiais metais siuntė du humanitarinius konvojus į Baltarusiją, bet jie nebuvo įleisti. Tiesa, dalis migrantų, patekusių į Lenkijos teritoriją, buvo priimti į vietos ligonines – įvertinus tai, kad jiems reikėjo skubios medicininės pagalbos.
Vis dėlto pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių aktyvistai, dirbantys netoli Lenkijos sienos su Baltarusija, tvirtina, kad situacija vis pavojingesnė – artėja šalta žiema, tad kyla grėsmė žmonių gyvybėms.
Savanoriauti į pasienį atvykusi Vroclavo universiteto profesorė Urszula Glensk „Politico“ pasakojo, kad migrantai, kurie aptinkami miške, bet jau Lenkijos pusėje, paprastai būna peršlapę iki siūlo galo, alkani ir nepasiruošę šalčiui.
„Baltarusiai jėga stumia migrantus į miškus Lenkijos pusėje, o ten jie dažnai pagaunami ir grąžinami į Baltarusiją. Su žmonėmis elgiamasi kaip su stalo teniso kamuoliukais.
Netikiu, kad Lenkijos vyriausybė gali išspręsti šią problemą humanitariniu keliu. Akivaizdu, kad Lenkijos vyriausybė prisideda prie šimtų žmonių, esančių, pasienyje, kančių“, – tvirtino U.Glensk.
Yra nemažai pranešimų, kad Baltarusijos pasieniečiai muša migrantus. Bet, tarkime, spalį patikimas Lenkijos naujienų portalas OKO.press skelbė migrantės iš Kongo pasakojimą.
Moteris teigė, kad lenkų pasieniečiai ją tiesiog permetė per spygliuotos vielos tvorą į Baltarusiją, net žinodami, jog ji nėščia. Po dviejų dienų kongietė patyrė persileidimą.
Uždaryta pasienio zona
„Nepriimtina tai, kad vaikų ir jų tėvų gyvybės yra naudojamos kaip derybinis įrankis regioniniame konflikte“, – neseniai pranešė nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“.
JT atstovė Ch.Goyer tikina, kad jos biuras stengiasi pasiekti, jog kiekvienas migrantas turėtų teisę prašyti prieglobsčio, kurią jiems numato tarptautiniai įstatymai.
„Lenkija atsidūrusi situacijoje, kai turi saugoti savo sieną. Tikrai svarbu surasti būdą tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, būti išgirstiems ir leisti jiems prašyti prieglobsčio“, – pažymėjo pareigūnė.
„Grupa granica“, pasienyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų tinklas, jau paragino Lenkijos vyriausybę suformuoti humanitarinį koridorių ir įleisti žiniasklaidą bei medikus į uždarytą pasienio zoną.
„Į Lukašenkos režimo provokacijas Lenkija neatsako adekvačiai – kaip demokratiška šalis, gerbianti žmogaus teises. Reikalaujame ne nelegalių deportacijų, o saugoti gyvybes ir sveikatą, gerbti migrantų teises“, – pranešė „Grupa granica“.
Lenkija į pasienio zoną stebėtojų iš užsienio neįsileidžia, ten nebuvo priimti ir JT atstovai.
Žinoma, neaišku, ką gali padaryti tarptautinės organizacijos. Lenkija tikina, kad susitvarkys pati – savaip. Europos Komisijos atstovas antradienį žurnalistams pripažino, kad Varšuva formaliai nepaprašė pagalbos pagal ES piliečių apsaugos mechanizmą.
ES dar gali padėti Lenkijai tokių institucijų kaip „Frontex“ ir Europolo veikla. Vėlgi, Lenkija į pasienio zoną stebėtojų iš užsienio neįsileidžia – anot Ch.Goyer, ten nebuvo priimti ir JT atstovai.
„Nežinome, kaip toliau vystysis situacija. Baiminamės, kad padėtis gali tik blogėti“, – nuogąstavo H.Machinska.
Tokių paketų bus apie 2 tūkst. Tiesa, kada ir kaip paketai pasieks migrantus, nežinia – juos pavesta įteikti pasieniečiams.
Minske – vis daugiau atvykėlių
Baltarusijoje veikiančios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Constanta“ atstovė Alena Čechovič irgi perspėja apie „humanitarinę katastrofą“ Minske ir pasienyje.
Manoma, kad šiuo metu Baltarusijoje yra 15-20 tūkst. migrantų, o dar daugiau kasdien atskrenda į Minsko oro uostą. Kiekvieną savaitę Baltarusijoje nusileidžia daugiau nei 50 keleivinių lėktuvų iš Bagdado, Stambulo, Dubajaus, Damasko.
Anot A.Čechovič, kol kas ruduo dar gana švelnus, bet netrukus jau ims stingdyti šaltis. Pasienyje jau užfiksuota žmonių mirčių, o aktyvistė priduria, kad vis daugiau migrantų nebeturi pinigų ir pradeda sirgti.
„Human Constanta“ – viena paskutinių dar galinčių veikti humanitarinių organizacijų Baltarusijoje, bet režimas ją jau spaudžia.
Baltarusijos Raudonasis Kryžius, kaip manoma, yra glaudžiai susijęs su A.Lukašenkos režimu. Keli prieglobsčio prašytojai, anot „Der Spiegel“, bandė kreiptis į šią organizaciją, bet nesėkmingai.
JT ir „Gydytojai be sienų“ turi tik mažus biurus Minske ir yra priklausomi nuo bendradarbiavimo su režimu. O Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai ir saugumiečiai, regis, yra sulaukę nurodymų nelįsti prie migrantų, kurių sostinėje vis daugiau.
