Garsus baltarusis Vilniuje: „Rusija – ne šiaip dramblys kaimynystėje“

Kaip renginio anotacijoje pastebėjo ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ organizatoriai, Lietuvos ir Baltarusijos santykius kaip tamsus debesis aptemdė Astravo atominės elektrinės problema.

Galbūt dėl to, kad nuolat kalbama apie Astravą, vis pamirštamos kitos temos. Tik, aišku, ne pastaraisiais mėnesiais, nes kaip tik paaštrėjo diskusijos dėl galimos visiškos Baltarusijos ekonominės, politinės ir karinės integracijos į Rusiją.

Kartu su Lietuvos politologu Vyčiu Jurkoniu apie politines ir socialines slinktis kaimyninėje Baltarusijoje bei apie Vilniaus ir Minsko santykius diskutavęs A.Dynko pripažino: „Rusija yra Rusija. Ji stumia savo interesus. Šiais metais Rusija rodo norinti pagilinti integraciją.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vytis Jurkonis

„Tiesa, kol kas realiais procesais kalbos nevirsta. Minskas insinuacijas apie sąjunginę valstybę gana ryžtingai paneigė, o užsienio reikalų ministras Makėjus neseniai tvirtai pareiškė, kad nenori nieko girdėti apie viršnacionalinius procesus“, – teigė baltarusis.

Visas elitas laiko Rusiją grėsme?

Jis įžvelgia, kad Baltarusijoje vyksta savotiško atsiribojimo nuo Rusijos procesas. Kodėl? Pirma, Minsko pozicija dėl Ukrainos labai aiški – Baltarusija nepripažįsta Krymo Rusijos dalimi. Antra, baltarusiai ir toliau nenori įsileisti Rusijos karinės bazės.

„Tai nėra tiesiog kainos klausimas, aš žinau, kad Lukašenka, kurio intonacijas puikiai skiriu, bazės tikrai nenori. Be to, Baltarusijoje viską lemia ne tik Lukašenka, bet ir bendra elito pozicija. Ir visas šis elitas mato Rusiją kaip grėsmę“, – pridūrė A.Dynko.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Baltarusiją paliko Rusijos gynybos atašė – slapčia, neviešai. Kodėl?

„Juk būtų sunku įsivaizduoti Lietuvą paliekantį JAV gynybos atašė, ar ne? Varšuvos pakto laikais SSRS ir Rumunija buvo vadinamosios prakeiktos sąjungininkės – taip ir dabar su Rusija bei Baltarusija“, – mano baltarusis.

Kodėl Baltarusija reikalinga Rusijai? Kodėl Maskva moka tiek daug, kodėl subsidijuoja Minską? Anot A.Dynko, Rusijai vis dar labai svarbus imperinės galybės jausmas.

„Be to, Baltarusija Rusijai yra buferis saugumo prasme. Tas atsiribojimo procesas per pastaruosius penkerius metus vis dėlto pastebimas, nors ir labai nežymus, bet tikėtina, kad viskas liks taip, kaip yra“, – tvirtino A.Dynko.

Lukašenka yra Ukrainos žurnalistams pasakęs, jog nėra tiek įsikibęs valdžios, kad aukotų suverenitetą. Lukašenka tikrai kalbėjo ne Zelenskiui ir ne Lietuvai. Jis kalbėjo Rusijai.

Kita vertus, Rusija – „ne šiaip dramblys kaimynystėje“. „Jei Baltarusija kažkur dabar pradėtų eiti, Rusija tikrai nestovėtų ir nežiūrėtų. Manau, kad Baltarusijoje kiltų tokie įvykiai kaip 1968 metais Čekoslovakijoje.

Todėl, žinote, ir Lukašenka – už stabilumą, ir aš – už stabilumą. Jis yra Ukrainos žurnalistams pasakęs, jog nėra tiek įsikibęs valdžios, kad aukotų suverenitetą. Lukašenka tikrai kalbėjo ne Zelenskiui ir ne Lietuvai. Jis kalbėjo Rusijai“, – pridūrė A.Dynko.

„A.Lukašenka – marksistas“

Kalbant apie Astravo atominę elektrinę A.Dynko sakė, kad sunku tikėtis, kad kažkas galėtų pasikeisti – elektrinę baigiama statyti, o A.Lukašenka į ją deda daug vilčių: „Gal net ne ekonominių, bet Astravo elektrinė laikoma atsvara rusiškoms dujoms.“

„Nors elektrinė statoma už rusiškus pinigus, į ją vis tiek dedamos viltys kaip į būdą atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių“, – svarstė A.Dynko.

Astravo atominė elektrinė

Anot jo, A.Lukašenką, kuris „yra tikrų tikriausias marksistas, besirūpinantis tik pinigais“, įmanoma patraukti į savo pusę būtent tik taip – pasiūlymais dėl ekonominio bendradarbiavimo: „Kad ir elektros iš Astravo klausimu.“

Nors elektrinė statoma už rusiškus pinigus, į ją vis tiek dedamos viltys kaip į būdą atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

Lietuvos pozicija – kategoriška. Mūsų šalis nepirks elektros iš Astravo ir teigia, kad ši atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo bei aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

A.Dynko atmeta kalbas, esą Rusija inicijavo Astravo elektrinės statybas Baltarusijoje vien tam, kad paspaustų konkrečiai Lietuvą.

„Ne, tai visiškai ekonominis projektas ir Maskvai, ir Minskui. Be to, Lukašenka – megalomanas, norėjo savo atominės elektrinės, vėliau norės dar ko nors.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Beje, Baltarusijos visuomenės požiūris į Astravą iš pradžių irgi buvo labai neigiamas – juk baltarusiai po Černobylio nukentėjo labiau nei ukrainiečiai. Bet Lukašenka užsispyrė.

Galbūt jis iš tikrųjų nesuprato, kad Lietuvos pozicija bus tokia griežta. Jis gal tikėjosi, kad lietuviai pirks elektrą, nes savo elektrinės pasistatyti nesugeba – pas jus viskas užtrunka“, – svarstė A.Dynko.

Po 2006 m. vykusių protestų Baltarusijoje A.Dynko buvo įkalintas. Jis – pirmasis ne Čekijos pilietis, 2003 m. apdovanotas Hanno R.Ellenbogeno premija, kurią yra gavę tokie pareigūnai kaip Madeleine Albright, Adamas Michnikas, Vaclavas Havelas.

Renginių ciklą „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ organizuoja Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Nacionalinė biblioteka, Lietuvių PEN centras, Leonido Donskio fondas.