Prie Bachmuto verda itin aršūs mūšiai, Rusijos pajėgoms bandant jau kelis mėnesius užimti miestą. Ukrainos pareigūnai neslepia, kad padėtis šioje fronto vietoje itin sudėtinga, nes priešas turi gyvosios jėgos, artilerijos persvarą, tačiau ukrainiečių gynyba kol kas laikosi.
Pateikiame Konstantino ir Vlados Liberovų pasakojimą.
„Pastarąsias dienas praleidome Bachmuto miesto ligoninėje. Eidavome ten kasdien, būdavome po 1-2 valandas. Tos dvi valandos per dieną mums padarė vieną žiaurų dalyką. Neturime jėgų džiaugtis. Ukraina išlaisvino Chersoną! Mes to taip laukėme. Tačiau vietoj laimės prieš akis visas skausmas, kurį matėme fronto ligoninėje. Vieną dieną sužeistieji buvo atvežami kas pusvalandį. Gydytojai dirba be perstojo, beveik be miego, maisto ar net paprastos cigaretės pertraukos.
Visa tai taip neteisinga. Dieve, tai taip neteisinga!
Į ligoninės kiemą įvažiuoja automobilis. Jis šiek tiek skiriasi nuo įprasto medikų automobilio. Durys atsidaro. Kūnas, uždengtas skuduru. Jam nebereikia gydytojų pagalbos. Neštuvai nunešami į kiemo kampą ir pastatomi šalia kitų anksčiau atvežtų kūnų.
Prieš valandą jis buvo gyvas. Galbūt jis paskambino savo mylimajai. Galbūt jis turi vaikų. Tikriausiai yra jį mylinčių žmonių, kuriems netrukus teks sužinoti, kad jų pasaulis buvo sugriautas.
Dieve, taip niekada neturėjo atsitikti. Kodėl mes, kodėl su mumis? Bet tai vyksta šiandien. Herojai miršta. Herojai kenčia nuo skausmo. Herojai kenčia dėl mūsų šiandienos ir rytojaus. Tai tikroji kiekvieno mūsų laisvos žemės milimetro kaina. Mes visada tai prisiminsime“.
