Baltarusijos aktyvistų „Kiberpartizan“ gauti duomenys, kuriais jie pasidalijo su „Sienos“ partneriais „Belarusian Investigative Center“, rodo, kad A.Aleksinas diktatoriaus garažą papildė devyniomis transporto priemonėmis. Dovanų sąraše – du prabangūs „Maybach“, septintą dešimtį skaičiuojantis „Chevrolet“ ir dar keletas transporto priemonių.
Tabako caras
Baltarusijos tabako pramonėje ilgus metus dominavo valstybė. Visa tai pasikeitė 2017 metų pabaigoje, kai A.Lukašenka paskelbė sektoriaus reformą. Kalbėdamas apie menamas „nišas“ Europos Sąjungoje, Baltarusijos lyderis ėmėsi pertvarkos, kuri A.Aleksinui buvo labai naudinga.
2018 metais A.Aleksino verslui suteiktos išskirtinės teisės platinti valstybinio tabako fabriko „Neman“ produkciją. Kuriant „vieningą“ tabako prekybos sistemą, A.Aleksino verslas sukūrė didžiausią šalies tabako kioskų tinklą „Tabakerka“. Tais pačiais metais A.Lukašenka asmeniškai perbraižė Minsko ribas, palengvindamas A.Aleksino nuosavo cigarečių fabriko statybas.
Taip Baltarusijos oligarchas per metus tapo viena svarbiausių figūrų Baltarusijos tabako sektoriuje. Nauji duomenys rodo, kad 2018 metai sėkmingi buvo ne tik A.Aleksinui.
Ratuotos dovanos
2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais A.Aleksinas apipylė dovanomis Baltarusijos prezidento saugumo tarnybą – instituciją, tiesiogiai atsakingą už A.Lukašenkos apsaugą. Nutekėję duomenys rodo, kad oligarchas autokratinio šalies lyderio apsaugininkams padovanojo devynias transporto priemones. Sąraše:
- Du „Maybach 62S“, 2011 ir 2012 m. gamybos;
- 1958 m. gamybos „Chevrolet Impala“;
- „BCC Vintage“ – elitinėse Maskvos dirbtuvėse pagamintas žaisliukas, kuriamas panaudojant BMW bazę ;
- 2017 m. gamybos motociklas „Harley Davidson“;
- Sovietinė klasika – 1967 metų „GAZ-96“;
- 1969 m. gamybos motociklas „Java“;
- Triratis „Spyder F3SM6“ (2015 m.);
- Mikroautomobilių klasei priskiriamas „Renault Twizy“
A.Lukašenka viešai pasirodė su bent dviejų čia minimų modelių transporto priemonėmis. Baltarusijos diktatoriaus garaže tikrai yra „Maybach 62S“, jis taip pat važinėjosi su „GAZ-69“. Pastarasis pasivažinėjimas buvo tikrai ypatingas – A.Lukašenka „gaziką“ panaudojo priimdamas Vladimirą Putiną. Būtent prie tokio automobilio vairo Baltarusijos diktatorius vežiojo V.Putiną po savo gimtinę.
Karūnos perlas – du „Maybachai“
Apie A.Aleksino dovanotą nedidelį autoparką pasikalbėjome su dviem ekspertais – „Deals on Wheels“ vadovu Laurynu Boguševičiumi bei automobilių restauravimo dirbtuvių „Hammersmith Motors“ vadovu Audriumi Pupalaigiu.
Neabejotinai vertingiausia dovanų maišo dalis – du „Maybachai“. Anot L.Boguševičiaus, abi mašinos ir dabar gali kainuoti po pusę milijono eurų, o įprastų automobilių vertę mušantys pagaminimo metai čia neturi didesnės reikšmės.
„Šitie automobiliai yra tiek reti ir jų yra pagaminta taip mažai, kad jų kaina yra tokia, kiek jo savininkas nori“, – konstatavo pašnekovas.
„Nei blynas, nei kebabas“
Po „Maybachų“ veikiausiai rikiuojasi „BCC Vintage“, gaminamas Maskvos dirbtuvėse „Bilenkin Classic Cars“. Maskvos meistrų darbas – BMW bazė, iš esmės perdaryta pakeičiant tiek salono vidų, tiek kėbulą.
Anot A.Pupalaigio, tokio automobilio kaina skaičiuojama meistrų darbo valandiniu įkainiu. Tiek jis, tiek L.Boguševičius sutinka, kad „BCC Vintage“ kaina gali siekti apie 200 tūkst. eurų.
„BCC Vintage“ savo automobilius vadina meno kūriniais. Tiesa, automobilių restauravimo meistrui A.Pupalaigiui šis meno kūrinys įspūdžio nepaliko.
„Čia toks jau labai sukryžmintas – senas su nauju. Nei blynas, nei kebabas – nesuprasi, kas čia“, – nagrinėdamas „BCC Vintage“ vaizdus sakė A.Pupalaigis.
Susisiekus su „Bilenkin Classic Cars“, uždavėme keletą klausimų apie „BCC Vintage“ modelį, kurio vidus dekoruotas baltarusiška simbolika. Šio automobilio vidaus nuotrauką Maskvos meistrai talpino savo „Instagram“ paskyroje. Po mūsų skambučio nuotrauka buvo pašalinta.
Ir „gazikas“ gali kainuoti
Vertinant klasikinį „Chevrolet Impala“, abu ekspertai vieningai sutarė, kad toks automobilis gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Tai kolekcininkų mėgstamas automobilis, L.Boguševičiaus žodžiais, kone privalomas save gerbiančio kolekcininko garaže.
Pagal amžių „Impala“ nežymiai lenkia sovietinį „gaziką“, bet šiam automobiliui abu ekspertai didesnės vertės nepriskiria. Anot A.Pupalaigio, „gaziko“ kainą gali kilstelėti tokie faktoriai kaip jo savininkų istorija – tarkim, žinomo politiko Šaltojo karo metais vairuotas „GAZ-69“ kainuos daug brangiau nei bet kuris kitas tokio pat modelio ir metų „gazikas“.
Taigi „gazikas“, kuriuo A.Lukašenka vėžino V.Putiną, tikrai yra vertingas – bet automobilio vertė išaugo po šio pasivažinėjimo, o ne prieš jį.
-
A.Lukašenka: A.Merkel pažadėjo priimti 2000 migrantų, bet ES neatsiliepia
-
A.Lukašenka ragina ES apmokėti migrantų repatriaciją
-
Migrantų centre netoli Lenkijos sienos apsilankęs A.Lukašenka: mes nebandysime jūsų išsiųsti jėga
-
A.Lukašenka: jeigu karas Donbase atsinaujintų, Baltarusija neliktų nuošalyje
„Otkatas“ ant ratų
A.Aleksino dovanotų transporto priemonių sąraše dar būtų galima išskirti du motociklus. Anot ekspertų, nei „Java“, nei „Harley Davidson“ nekainuoja šimtatūkstantinių sumų, tačiau čia galima pabrėžti papildomą politinį kontekstą. A.Lukašenkos vyriausias sūnus Viktoras – aistringas baikeris, „Harley Davidson“ gerbėjas. Vis dėlto iš duomenų neįmanoma pasakyti, ar diktatoriaus sūnus važinėjosi kuriuo nors iš dviejų motociklų.
Anot L.Boguševičiaus, bendra A.Aleksino dovanoto autoparko vertė gali siekti iki pusantro milijono eurų, priklausomai nuo visų transporto priemonių būklės, įrengimo ir kitų subtilybių. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus vertinimu, tokios oligarcho dovanos turi akivaizdžius kyšininkavimo požymius.
„Tai, kad tokios prabangos prekės yra politinėms figūroms ar institucijoms perkamos – tai turi indikuoti rusišką otkato sampratą“, – „Sienai“ sakė N.Maliukevičius.
Pasak jo, demokratinėje valstybėje tokios informacijos paviešinimas turėtų labai aiškias politines pasekmes. Bet Baltarusija į demokratinių valstybių sąrašą seniai nepretenduoja.
„Demokratinėje valstybėje – atsistatydinimai, skandalai. O Rusijoje ir Baltarusijoje tai yra kasdienybė“, – konstatavo politologas.
„Belarusian Investigative Center“ telefonu susisiekė su A.Aleksinu. Tačiau verslininkas atsisakė kalbėti su žurnalistu ir metė ragelį net neišgirdęs klausimų. A.Lukašenkos administracija į raštu pateiktus klausimus neatsakė.
Reforma palietė ir kontrabandą
Kiek turto A.Aleksinui sukrovė tabako sektoriaus reforma, apskaičiuoti sunku. Tačiau akivaizdu, kad A.Lukašenkos paskelbta pertvarka palietė ne tik legalią rūkalų verslo pusę.
„Energo-Oil“ – centrinė A.Aleksino verslo imperijos įmonė – pernai uždirbo 280 mln. Baltarusijos rublių (apie 100 mln. eurų) gryno pelno. Kokia dalis šio pelno atėjo iš tabako sektoriaus – pasakyti sunku, kadangi „Energo-Oil“ pajamas gauna ne tik iš rūkalų. Palyginimui – Lietuvoje veikianti tabako įmonė „Philip Morris Lietuva“ pernai uždirbo beveik 11 mln. eurų gryno pelno.
A.Lukašenkos reforma pakeitė ne tik tabako gaminių platinimo sistemą. Kartu smarkiai išpūsti gamybos mastai, nors Baltarusijos tabako pramonė ir taip gamino gerokai daugiau rūkalų, nei suvartojama šalies rinkoje. Didelė dalis šios perteklinės gamybos tampa kontrabanda. Valstybinis fabrikas „Neman“ – pagrindinis kontrabandos šaltinis Lietuvoje, jo produkcija taip pat sudaro reikšmingą dalį visoje Europos Sąjungoje aptinkamos kontrabandos.
Nuo 2018 metų drastiškai išaugo ir Lietuvoje sulaikomos baltarusiškų rūkalų kontrabandos kiekiai. Mūsų šalies tarnybų sulaikytos kontrabandos kiekiai pernai sumušė visus rekordus, o Baltarusija visiškai dominavo kaip kontrabandos kilmės šalis.
Anot Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos atstovo Gedimino Kulikausko, kontrabandos sistema – bent jau tokia, kokia yra dabar – „negalėtų egzistuoti“ be A.Lukašenkos reformos vaisių. Apie tai detaliai pasakojome tyrime „KontraBat‘ka“.
A.Aleksinas kategoriškai neigia gaunantis naudą iš kontrabandos. Jis tai vadina piktavalių platinamais gandais.
Prie šio tyrimo prisidėjo Ales Yarashevich, Aliaksei Karpeka ir Olga Ratmirava
Tyrimas finansuojamas tarptautinio tiriamosios žurnalistikos fondo IJ4EU bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis
