Beje, kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, apie paties Sovetsko pervardijimą kalbama nebuvo.
G.Boosas pabrėžė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami per referendumą, ir kad jis nedarys kliūčių gyventojų valios pareiškimui, bet pats tokių siūlymų neteiks.
Pernai rudenį interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ Kaliningrado gubernatorius pareiškė nuomonę, kad „Sovetsko, kurio pavadinimas šiandien nekelia jokių emocijų, gyventojai kada nors panorės susigrąžinti istorinį Tilžės pavadinimą“.
Diskusija dėl vietovardžių Kaliningrado srityje vyksta nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio. Dabartiniai mažai žinomi pavadinimai Rytų Prūsijos miestams buvo suteikti pokariu, kai teritorija buvo prijungta prie SSRS ir iš jos buvo ištremti beveik visi gyventojai vokiečiai.„Bet jau tikrai tokie dalykai neturi vykti siūlant iš viršaus, tai turi kilti gyventojų noru“, – pridūrė jis.
Tema kilo per Sovetsko socialinės ir ekonominės plėtotės strategijos svarstymą, apie kurią pranešimą skaitė miesto meras Viktoras Smilginas. Atsakydamas į klausimą, koks jo požiūris į G.Booso idėją, V.Smilginas pažymėjo, kad Sovetsko gyventojai nenori jungtis su depresijos apimtais kaimo rajonais, bet apie vietovardžius nekalbėjo.
V.Smilginas pranešė, kad siekdama plėtoti tarptautinį turizmą Sovetsko valdžia nori atkurti miesto įžymybę – aštuonių metrų prūsų karalienės Luizės monumentą, kuris buvo sunaikintas praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Paminklas buvo pastatytas pažymint tai, kad neva būtent Luizė įtikino Napoleoną sušvelninti taikos su Prūsija sąlygas. Tiesa, pasak V.Smilgino, atstatant bus naudojamas ne baltasis Kararos marmuras, o pigesnė medžiaga.
Kaliningrado politologas Vladimiras Abramovas sutinka su tuo, kad Sovetsko gyventojai kažin ar pritars siūlymui, tačiau ne tiek dėl politinių, kiek dėl ekonominių priežasčių. „Miestiečiai būgštauja, kad ir šiaip nedidelis miesto biudžetas neatlaikys papildomo krūvio išlaikyti naujo municipalinio darinio infrastruktūrą. Jeigu pradės veikti Baltijos atominė elektrinė Nemano rajone ir į jo biudžetą pradės eiti realios lėšos, nuomonė gali pasikeisti. O su ideologijos pėdsakais žemėlapyje vėliau ar anksčiau teks atsisveikinti“, – sakė jis laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“.
Kaliningrado komunistų lyderis Igoris Revinas pareiškė, kad „pareigūnai iš „Vieningosios Rusijos“ dar kartą mėgina ištrinti atmintį apie sovietinę šalį“. „Kažkada Sovetskas buvo pramonės perlas, o esant valdžioje „Vieningajai Rusijai“ keliasdešimt įmonių sustojo, Sovetskas virto Antisovetsku. Ir štai dabar, įsisiūbavus krizei, iš jo norima padaryti Pseudotilžę“, – pridūrė jis.
Anksčiau I.Revinas paskelbė, kad steigia kažkokį visuomeninį judėjimą prieš srities germanizavimą, kuris nuo to laiko aktyviai nepasireiškė. Dingstis tam buvo Kaliningrado mero Felikso Lapino pareiškimas, kad pageidautina srities centrui sugrąžinti Kėnigsbergo (Karaliaučiaus) pavadinimą.
Diskusija dėl vietovardžių Kaliningrado srityje vyksta nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio. Dabartiniai mažai žinomi pavadinimai, suteikti Rytų Prūsijos miestams, kai ji buvo prijungta prie SSRS ir iš jos buvo ištremti beveik visi gyventojai vokiečiai, neturi istorinės dvasios. Dalis gyventojų mano, kad senųjų geografinių pavadinimų sugrąžinimas būtų teisingumo aktas, ir tikisi kad tai priviliotų investuotojų ir turistų iš Vokietijos. Kiti nuogąstauja, kad tai bus pirmasis žingsnis į tai, kad Rusija atsisakytų vakaruose esančio savo anklavo suvereniteto.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje tuometinis Federacijos Tarybos pirmininkas Vladimiras Šumeika, atvykęs į Kaliningradą, pamėgino visus sutaikyti. „Manykime, kad miestas taip pavadintas ne „Sovietų Sąjungos seniūno“ garbei, o dėl to, kad jame auga daug putinų (rus. kalina – putinas)“, – sakė jis.
Tilžė buvo įkurta 1288 metais kaip kryžiuočių tvirtovė. 1552 metas ji buvo paskelbta miestu su savivaldos teisėmis, o 1946 metais pervardyta. Ji žinoma kaip Aleksandro I ir Napoleono susitikimo 1807 metais vieta. Šis susitikimas baigėsi Tilžės taikos pasirašymu.
