Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gdansko mero nužudymas – susiskaldžiusios Lenkijos ligų simptomas

Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus nužudymas paryškina didžiausią Lenkijos visuomenės susiskaldymą nuo komunizmo griūties, rašo apžvalgininkas Janas Cienskis portale „Politico“.
Renginys Pawelo Adamowicziaus atminimui pagerbti
Renginys Pawelo Adamowicziaus atminimui pagerbti / „Scanpix“/AP nuotr.

Sekmadienį labdaros renginyje P.Adamowiczių nudūręs vyras – psichologinių problemų turįs plėšikas, kaltinęs mero partiją „Pilietinė platforma“ už tai, kad buvo įkalintas.

„Ši mirtis iliustruoja mūsų šalyje tvyrančios politinės įtampos mastą. Vakarykščiai įvykiai, deja, yra rezultatas to, kad politikai neprisiima atsakomybės už savo žodžius“, – teigė Europos Parlamento (EP) narys Jaroslawas Walęsa, praeityje su P.Adamowicziumi varžęsis dėl mero posto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pawelas Adamowiczius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pawelas Adamowiczius

53 metų amžiaus liberalas P.Adamowiczius buvo aršus valdančiosios dešiniųjų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kritikas. Jis, priešingai nei valdantieji, rėmė homoseksualų teises, skatino priimti pabėgėlius.

Pasak J.Cienskio, mero nužudymą galima laikyti Lenkijos visuomenės ir politikos ligų simptomu.

P.Adamowiczių ilgą laiką puolė vyriausybinė žiniasklaida ir kiti dešinieji. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus viena ultranacionalistinė jaunimo organizacija P.Adamowicziui išdavė „politinės mirties pažymą“.

Fašizmo kalba“

Labdaros renginys, kuriame sekmadienį buvo užpultas P.Adamowiczius, ne kartą buvo puolamas vyriausybės.

„Didysis šventinės pagalbos orkestras“ (WOSP), kurį 1993 metais įkūrė rokeris Jerzy Owsiakas, tapo didžiausia nevyriausybine labdaros organizacija šalyje.

Kiekvieną sausį Lenkijos gatves užpildo vaikai, šiam fondui renkantys aukas. Vėliau milijonai lenkų ant drabužių prisitvirtina fondo lipdukus – taip parodo, kad aukojo.

VIDEO: Užfiksuota akimirka, kai užpuolikas mirtinai peiliu sužeidė Gdansko merą

Suaukoti pinigai skiriami pirkti įrangą ligoninėms: pastarosios nepakankamai finansuojamoje sveikatos apsaugos sistemoje pačios neišgali to padaryti.

J.Owsiako sėkmė ir liberalizmas pavertė organizaciją dešiniųjų, vyriausybės rėmėjų, PiS priklausančių parlamentarų ir net kai kurių dvasininkų taikiniu.

Pavyzdžiui, bažnytinis labdaros fondas buvo kur kas mažiau populiarus, todėl vienas iš kunigų po P.Adamowicziaus užpuolimo pareiškė už merą nesimelsiantis.

Prieš P.Adamowicziaus nužudymą J.Owsiakas pareiškė pasitraukiantis iš labdaros fondo: kaltino organizacijai metų metus grasinusius asmenis ir teigė, kad policija į tai beveik nereagavo.

„Kritikai pasitelkiama nacizmo, fašizmo, grasinimų kalba“, – sakė J.Owsiakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerzy Owsiakas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerzy Owsiakas

Politiniai nesutarimai

P.Adamowicziaus mirtis šokiravo šalį. Įvairioms pažiūroms atstovaujantys politikai paragino laikytis rimties ir nepolitizuoti nužudymo, tačiau tai truko tik akimirką.

PiS sąjungininkas prezidentas Andrzejus Duda po Gdansko mero žmogžudystės sukvietė politinius lyderius, tačiau „Pilietinė platforma“ atsisakė dalyvauti susitikime.

Vėliau A.Dudai teko atsisakyti idėjos antradienį Gdanske surengti tylųjį maršą – kitos partijos apkaltino jį bandymu politizuoti P.Adamowicziaus mirtį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

„Nusprendžiau, kad bet koks valdžios rengiamas maršas nėra teisingas“, – kalbėjo prezidentas.

J.Cienskis rašo, kad lenkai vis labiau izoliuoja save priešiškai nusiteikusiose stovyklose. Miestuose gyvenantys liberalai ir dešiniųjų rėmėjai naujienas gauna iš skirtingų šaltinių, tarpusavyje beveik nebendrauja, jų vizijos dėl Lenkijos vietos Europoje ir pasaulyje yra visiškai skirtingos.

Socialiniai tinklai tapo karo zona – bet kuris, prieštaraujantis partijos linijai, gali būti užpultas.

Net lėšų rinkimas labdarai tapo politizuotas. Pastaraisiais metais PiS rėmėjai puolė WOSP, kadangi manė, jog šis fondas yra priešiškumo šalies vadovams forma.

Susiskaldymas gilės

ES palaikantys Lenkijos liberalai deda viltis į Donaldą Tuską – buvusį šalies premjerą ir dabartinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Jie tikisi, kad būtent D.Tuskas gali padėti nugalėti PiS šiemet vyksiančiuose parlamento ir 2019-ųjų prezidento rinkimuose.

„Apginsime Gdanską ir Lenkiją nuo neapykantos bei pagiežos“, – pirmadienį kalbėjo D.Tuskas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas

Savo ruožtu PiS rėmėjai nori, kad šalies de facto lyderis Jaroslawas Kaczynskis ir toliau vykdytų programą, paremtą „tradicinėmis nacionalinėmis dorybėmis“, pasididžiavimu šalies istorija bei religija.

Pasak J.Ciensko, lenkų visuomenė skilo 2010-ųjų balandžio 10 dieną, kai tuometinį prezidentą Lechą Kaczynskį ir kitus Lenkijos pareigūnus skraidinantis lėktuvas sudužo netoli Smolensko karinės oro bazės Rusijoje.

Iš pradžių susivienijusi šalis greitai pasidalijo.

Dauguma lenkų laiko šį incidentą nelaimingu atsitikimu, kurį sukėlė neprofesionalūs pilotai, bandę nusileisti tvyrant tirštam rūkui. Tačiau PiS rėmėjai teigė, kad D.Tuskas ir jo bendrininkai sukėlė aviakatastrofą sudarę sąmokslą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmadienį vakare į gatves išėjo tūkstančiai žmonių – jie pagerbė P.Adamowiczių ir protestavo prieš smurtą. Tačiau manoma, kad tokia vienybė ilgai nesitęs.

„Susiskaldymas niekur nedings. Arba tik pagilės“, – teigė politologas Marekas Migalskis iš Silezijos universiteto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai