Demonstrantai – nuo euro zonos skolų audros „akies“ Madrido iki Paryžiaus ir Atėnų, kur lyderių po kelių dienų laukia rinkimai, – smerkė darbo vietų mažėjimą, išlaidų karpymą ir sunkmetį.
Praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai kilo euro zonos skolų krizė, nepasitenkinimas taupymo priemonėmis kunkuliuoja visoje Europoje, kurios rinkėjai bergždžiai laukia ekonominio atpildo ženklų.
Ispanijoje, kur nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 24,4 proc. – didžiausias visame industrializuotame pasaulyje – didžiosios profesinės sąjungos surengė protestus maždaug 80-yje miestų.
Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Neptūno aikštėje Madrido centre ir smerkė nedarbą, naujas darbo reformas, pagal kurias tapo paprasčiau ir pigiau atleisti darbuotojus, taip pat – sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidų apkarpymą.
„Jie šia darbo reforma sunaikins dar daugiau darbo vietų, – skundėsi 28 metų grafikos dizainerė Sonia Calles. – Ispanijoje ir taip jau beveik kiekvienas iki 30 metų amžiaus yra praktikantas. O dabar darbo nesaugumas smogs ir ketvirtą bei penktą dešimtį metų einantiems žmonėms“.
Tūkstančiai žmonių taip pat protestavo Graikijoje – Atėnuose, Salonikuose ir kituose miestuose. Po penkių dienų šioje šalyje vyks visuotiniai rinkimai, kurių baigtis nėra aiški.
Apklausos rodo, kad graikai, keršydami už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomikos gaivinimo planą, pagal kurį ne kartą buvo mažinamos algos ir pensijos, rinksis ne pagrindines, o mažesnes partijas.
Paryžiuje gegužės 1-osios minėjimą buvo persmelkusi prezidento rinkimų kampanija – trys įtakingi politiniai judėjimai varžėsi dėl žmonių dėmesio atskirais mitingais likus penkios dienoms iki antrojo rinkimų rato.
Marine Le Pen antiimigracinis kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas pradėjo Tarptautinės darbo dienos renginius demonstracija Paryžiaus centre, kurioje dalyvavo keli tūkstančiai šalininkų ir kuria buvo paminėta kraštutinių dešiniųjų liaupsinama šventenybė Joana Arkietė.
Dešiniųjų prezidento N.Sarkozy šalininkai masiškai susirinko Trokadero aikštėje kitoje Senos pusėje priešais Eifelio bokštą ir išgirdo savo lyderio pažadą kurti „naują Prancūzijos modelį“, pagrįstą sunkiu darbu ir verslumu. Be to, prezidentas kaltino profesines sąjungas nuvylus paprastus darbuotojus ir žadėjo atsisakyti kolektyvinių derybų.
Tuo tarpu kairiųjų stovykloje profesinės sąjungos organizavo savo tradicinį žygį į istorinę Bastilijos aikštę.
Italijoje, netoli sostinės esančiame Rietyje, trys pagrindinės šalies profesinės sąjungos organizavo koncertą, kuriame dalyvavo 300 tūkst. jaunuolių. Koncerto metu profesinių sąjungų lyderiai ragino atsisakyti taupymo politikos ir imtis ekonomikos augimą skatinančių priemonių.
Portugalijoje, kuriai, kaip ir Airijai bei Graikijai, reikėjo užsienio finansavimo bankrotui išvengti, tūkstančiai žmonių Lisabonoje ir kituose miestuose smerkė didelius išlaidų apkarpymus.
Lenkijoje, Čekijoje ir kitose Europos valstybėse žmonės demonstravo vis didėjantį nusivylimą niekaip nesibaigiančiais ekonominiais sunkumais. Vienoje protestuoti buvo susirinkę 100 tūkst. žmonių.
12 tūkst. žmonių mitinge Ciuriche prasiveržė smurtas – jaunuoliai padeginėjo šiukšlių dėžes ir apmėtė policininkus buteliais bei akmenimis, o policija savo ruožtu atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Šiaurės Afrikoje esančiame Tunise, kur prasidėjo vadinamasis Arabų pavasaris, maždaug 20 tūkst. protestuotojų suplūdo į pagrindinę sostinės gatvę ir reiškė nepasitenkinimą nepakankamais nuosaikios islamiškos vyriausybės veiksmais mažinant nedarbą, kuris kai kuriuose regionuose yra 50 procentų.
Tuo tarpu judėjimo „Occupy Wall Street“ („Užimk Volstritą“) protestuotojai surengė demonstracijas prie virtinės korporacijų būstinių Manhatane.
Aktyvistai sakė, kad protestuoja prieš korporacijų godumą ir paprastų žmonių padėtį anemiškoje ekonomikoje ir būstų rinkoje.
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, kuris Kuboje gydomas nuo vėžio, Tarptautinės darbo dienos išvakarėse pasirašė įstatymą, kuriuo darbo savaitė sutrumpinama nuo 44 iki 40 valandų.
