Tailando ir pasaulio dėmesys sutelktas į jau dvi savaites dedamas pastangas išgelbėti 12 tailandiečių berniukų ir jų futbolo komandos „Šernai“ trenerį. Ši grupė birželio 23 dieną įstrigo vienoje ankštoje Tam Luango urvo kameroje, liūties sukeltam potvyniui užliejus išėjimą.
Gelbėtojai pripažino lenktyniaujantys su laiku, nes prognozuojamos naujos musoninės liūtys gali niekais paversti daug dienų dėtas pastangas išsiurbti vandenį iš užlieto urvo.
Kalno šlaite virš urvo buvo išgręžta daugiau kaip 100 žvalgomųjų kanalų. Kai kurie jų – negilūs, bet ilgiausias yra 400 metrų gylio. Tokiu būdu mėginama atverti kitą galimą evakuacijos kelią, kad berniukų netektų traukti itin pavojingu būdu, per užlietus tunelius, kur penktadienį jau žuvo vienas patyręs gelbėtojas.
„Dabar ir ateinančias tris ar keturias dienas sąlygos (evakuoti žmones) bus tobulos, atsižvelgiant į vandens lygį, orus ir berniukų sveikatą“, – sakė gelbėjimo operacijos vadovas Narongsakas Osottanakornas.
„Turime priimti aiškų sprendimą, ką galime padaryti“, – pridūrė jis.
Gelbėtojai urve nutiesė kilometrus žarnų, kad urve būtų papildytos deguonies atsargos. Kartu su įstrigusiais vaikais ir treneriu atkirstoje kameroje yra medikų ir patyrusių narų.
„Kai uždaroje erdvėje deguonies kiekis sumažėja iki 12 procentų, žmogaus kūnas pradeda veikti lėčiau ir žmonės gali netekti sąmonės“, – aiškino Narongsakas Osottanakornas.
„Taip pat veikia anglies dvideginis. Jeigu deguonies kiekis sumažėjęs, o anglies dvideginio – padidėjęs, kraujyje gali susikaupti per daug anglies dvideginio“, – pridūrė jis.
Dėl smarkių liūčių vandens lygis kameroje gali pakilti, todėl neužlietos atbrailos, ant kurios dabar sėdi vaikai, plotas gali „tapti mažesnis nei 10 kv. metrų“, nurodė gelbėtojų vadovas, remdamasis urvų nardytojų ir ekspertų išvadomis.
Šeštadienį paryčiais jis sakė, kad berniukai dar nepasiruošę bandyti ištrūkti iš urvo povandeniniu keliu. Tokia evakuacija vingiuotais ir vietomis itin siaurais užlietais tuneliais būtų itin sudėtinga ir pavojinga.
Tačiau po 12 valandų Narongsako Osottanakorno išsakyti komentarai rodo, kad nuomonė tikriausiai pasikeitė, nes šiuo metu, nuolat veikiant siurbliams, urve palaikomas kol kas žemiausias vandens lygis.
Vilties laiškai
Anksčiau šeštadienį Tailando karinio laivyno specialiosios pajėgos paskelbė jaudinamus laiškus, parašytus urve įstrigusių jaunųjų futbolininkų savo artimiesiems, neramiai laukiantiems žinių apie vaikų būklę prie įėjimo į urvą.
Vaikai ragino šeimų narius „nesijaudinti“ ir reiškė viltį gauti savo mėgstamų valgių, kai bus saugiai evakuoti.
„Myliu jus, tėti, mama ir sesute. Nesijaudinkit dėl manęs. Myliu visus!“ – rašo Naktimi pravardžiuojamas Pheerapatas, kuriam urve sukako 16.
Tuo metu 25 metų treneris Ekkapolas Chantawongas, vienintelis suaugęs žmogus, lydėjęs urvą nusprendusius aplankyti berniukus, paskelbė atsiprašymą jų tėvams.
„Visiems tėvams – visi vaikai kol kas yra gyvi ir sveiki. Pažadu kuo geriausiai jais rūpintis, – treneris laiške, penktadienį perduotame narams. – Ačiū jums visiems už moralinį palaikymą – ir atsiprašau tėvų.“
Šiuo metu berniukai mokomi nardymo pagrindų. Jų gali prireikti, jeigu vandens lygis vėl imtų kilti ir tektų skubiai surengti evakuaciją.
Ribotas laikas
Pavojų pabrėžė buvusio Tailando laivyno specialiųjų pajėgų naro žūtis. Penktadienį jis pristigo deguonies grįždamas iš urvo ertmės, kur yra įstrigę vaikai.
Nardytojas Samanas Kunanas, mėginęs nutiesti žarną orui tiekti, po vandeniu prarado sąmonę ir mirė.
„Net ir netekę vieno žmogaus tikime, kad galime tęsti savo darbą“, – sakė Tailando laivyno specialiųjų pajėgų vadas Apakornas Yookongkaewas ir pridūrė, kad gelbėtojai turi „ribotą laiką“ ištraukti vaikus.
Ekkapolo Chantawongo laiškas buvo pirmoji jo paskelbta žinia nuo grupės dingimo. Svarstymai, kad treneriui galbūt tenka dalis kaltės už šią pavojingą padėtį suskaldė Tailando visuomenę.
Daugelis jį gyrė po pranešimų, kad treneris atidavė vaikams savo turėtą maistą ir padėjo jiems išgyventi devynias dienas aklinoje tamsoje, kol grupė buvo surasta.
Kiti kritikavo vyrą, kad jis sutiko nusivesti berniukus į urvą per musonų sezoną.
Vandeniui apsėmus urvo išėjimą grupė nebegalėjo ištrūkti, o potvyniui kylant jiems teko pasitraukti toli į urvo gilumą.
