Šį pavasarį glaudžiai su valdančiąja Konservatorių partija susijęs ir aktyvaus aplinkosaugos aktyvisto reputaciją turintis britų lordas į Vašingtoną atvyko su netikėta misija – išsaugoti O.Deripaskos verslo imperiją.
O.Deripaska tuo metu buvo patekęs į didelę bėdą. Balandį Donaldo Trumpo administracija paskelbė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams ir jų kompanijoms. Tai – bausmė už Maskvos kišimąsi į 2016-ųjų prezidento rinkimus ir kitus priešiškus Kremliaus veiksmus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusų milijardierius Olegas Deripaska nusipirko ES pilietybę
50 metų amžiaus O.Deripaska, kurį praeityje sutikę asmenys apibūdina kaip banditą, o JAV pareigūnai įtaria ryšiais su Rusijos organizuotu nusikalstamumu, du dešimtmečius bandė nusipirkti pagarbą Vakaruose.
Londone jis buvo svetingai priimtas, tačiau Vašingtone sekėsi šiek tiek mažiau – buvo apribota jo galimybė keliauti į JAV.
Šiuo metu O.Deripaskos sąjungininkai agresyviai mobilizuoja didžiulę įtakos mašiną abejose Atlanto pusėse – siekia atšaukti sankcijas prieš joms įsigalint gruodį.
O.Deripaska veikia politiškai itin jautriu metu – kai specialusis tyrėjas Robertas Muelleris vykdo tyrimą dėl Maskvos bandymo paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Vadinasi, bet koks oligarchui palankus dabartinės administracijos žingsnis sulauktų didžiulio dėmesio.
Be to, tyrime figūruoja ir pats O.Deripaska, kadangi vienu metu jam dirbo buvęs D.Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas. P.Manafortui buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu, jis pripažino kaltę ir šiuo metu bendradarbiauja su R.Muelleriu.
Panašu, kad lobistinės pastangos dėl O.Deripaskos kompanijų buvo pakankamai sėkmingos. Pastaraisiais mėnesiais oligarchui priklausantis holdingas „EN+“ ir aliuminio gigantė „Rusal“ iš Iždo departamento išsikovojo sankcijų atidėjimą.
Gruodžio 12 d. administracija turės paskelbti galutinį sprendimą dėl sankcijų O.Deripaskos įmonėms. Yra ženklų, kad tos kompanijos galės visiškai išvengti sankcijų.
Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas leido suprasti esąs atviras planui, pagal kurį O.Deripaska savo įmonėse susimažintų akcijų dalį mainais už sankcijų panaikinimą. Tačiau tai – ne vienintelis jo tikslas. O.Deripaskos komanda siekia, kad būtų panaikintos asmeniškai oligarchui skirtos sankcijos.
„Olegas Deripaska geriau nei dauguma Rusijos oligarchų supranta, kaip pinigai Vašingtone perka įtaką. Atrodo, kad jis dabar naudojasi šiomis žiniomis tam, jog išsaugotų savo kailį“, – teigė buvęs nacionalinės saugumo tarybos pareigūnas Michaelas R.Carpenteris.
O.Deripaskos įmonių emisaras lordas Gregas Barkeris ir jo komanda bando atkalbėti JAV nuo sankcijų „EN+“ ir „Rusal“ teigdami, kad jos sukels sumaištį pasaulinėse metalo rinkose, pakenks Amerikos gamintojams ir galimai bus naudingos Kinijai.
Jų sudarytame „Barkerio plane“ siūloma, kad O.Deripaska savo akcijas įmonėje „EN+“ sumažintų iki mažiau nei 50 proc., pasitrauktų iš „EN+“ ir „Rusal“ valdybų.
Vis dėlto, būtų sudėtinga įrodyti, kad oligarchas, dešimtmečius kūręs pasaulinę verslo imperiją, iš tikrųjų atsisakė įmonių kontrolės.
Žiauraus oligarcho reputacija
O.Deripaskai problematišką reputaciją užtarnavo jo kovos su konkurentais dešimtajame dešimtmetyje, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo naudingų pažinčių turintys rusai varžėsi dėl valstybinio turto privatizacijos.
Kova dėl Sibire įkurtų metalo apdirbimo gamyklų ir kitos valstybinės nuosavybės buvo itin žiauri.
„Buvo tiek daug nužudymų, kad atsisakiau imtis šio verslo“, – teigė buvęs naftos magnatas ir V.Putino režimo kritikas Michailas Chodorkovskis. Jis dešimtajame dešimtmetyje uždraudė savo partneriams sudarinėti sandorius dėl geležies rūdos perdirbimo.
Fiziką Maskvos valstybiniame universitete studijavusį milijardierių lydi negailestingo nusikaltėlio įvaizdis: jis kaltinamas vagystėmis, bauginimu, kyšininkavimu ir Rusijos bankininko žmogžudyste 1995 metais. Tiesa, nė vienas iš šių kaltinimų nebuvo įrodytas.
JAV Delavero valstijoje pateiktame ieškinyje O.Deripaska apibūdinamas kaip kriminalinės gaujos, dešimtajame dešimtmetyje perėmusios geležies rūdos kasybos komplekso Uralo kalnuose kontrolę, narys.
Buvęs komplekso vadovas tikino, kad penkių ginkluotų banditų lydimas O.Deripaska pasakė, kad jei jis neperduos didžiosios akcijų dalies, „tai bus paskutinis kartas, kai iš čia išeis gyvas“.
Buvęs komplekso vadovas tikino, kad penkių ginkluotų banditų lydimas O.Deripaska pasakė, kad jei jis neperduos didžiosios akcijų dalies, „tai bus paskutinis kartas, kai iš čia išeis gyvas“.
Byla buvo atmesta, O.Deripaskos advokatai atsakė kontrieškiniais, kuriuose teigiama, kad dėl oligarcho į teisėsaugą kreipęsi asmenys patys buvo nusikaltėliai.
2000 metais O.Deripaska jau dominavo Rusijos metalo rinkoje ir išplėtęs veiklą užsienyje, įskaitant Juodkalniją, Airiją ir Afriką. Tuomet oligarcho akys nukrypo į Londoną.
Naudingos pažintys JK sostinėje
Londone pasaulinės svarbos figūra tapęs O.Deripaska susidraugavo su vietos verslo ir politikos elitu, nusipirko prabangią mansardą ir vedė buvusio prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovo dukrą Poliną Jumaševą. Tiesa, jų santuoka iširo.
Oligarchas susidraugavo su britų verslo magnato sūnumi Nathanieliu Rothschildu, per jį susipažino su Konservatorių partijos politiku ir būsimuoju iždo sekretoriumi George'u Osborne'u, taip pat su viena esminių Leiboristų partijos figūrų lordu Peteriu Mandelsonu.
O.Deripaska tikino, kad šie ryšiai – tiesiog asmeninės draugystės, tačiau greitai prasidėjo spekuliacijos, jog oligarchas tokiu būdu bando pirkti įtaką.
Britų žiniasklaida atskleidė, kad 2005 metais oligarchas Sibire privačiu lėktuvu skraidino N.Rothschildą ir P.Mandelsoną. Pastarasis tuo metu ėjo Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaro pareigas.
Tuo pat metu buvo sprendžiamas Lenkijos ir kitų bloko narių prašymas sumažinti tarifus iš Rusijos importuojamam aliuminiui. Buvo priimtas „Rusal“ palankus sprendimas.
Europos Komisija neigė, kad P.Mandelsonas asmeniškai prisidėjo prie šio klausimo sprendimo.
2008 metų vasarą prie Graikijos salos Korfu krantų O.Deripaskos jachta plaukiojo G.Osborne'as, P.Mandelsonas ir Konservatorių partijai lėšas renkantis Andrew Feldmanas.
Kai tuo metu Korfu buvęs N.Rothschildas paskelbė, kad G.Osborne'as siekė iš O.Deripaskos gauti finansinės paramos Konservatorių partijai, JK kilo tikra politinė audra. G.Osborne'as griežtai neigė prašęs aukos, kuri, remiantis šalies įstatymais, būtų buvusi nelegali.
M.Hollingsworthas: „Deripaska neleidžia laiko su tokiais žmonėmis vien dėl socialinių priežasčių. Jo nežavi istorinis britų elito palikimas. Jam neįdomi aukštuomenė ir vakarėliai. Tai yra visiškai komercinis išskaičiavimas: kas yra didieji vardai, kas turi valdžią ir kas gali man padėti?“
„Deripaska neleidžia laiko su tokiais žmonėmis vien dėl socialinių priežasčių. Jo nežavi istorinis britų elito palikimas. Jam neįdomi aukštuomenė ir vakarėliai.
Tai yra visiškai komercinis išskaičiavimas: kas yra didieji vardai, kas turi valdžią ir kas gali man padėti?“, – teigė knygos apie rusų oligarchus Londone „Londongradas“ autorius Markas Hollingsworthas.
Vašingtone pasitiktas šalčiau
O.Deripaska nusitaikė ir į JAV, kur įsigijo nuosavybės bei užmezgė verslo ryšius su šešta didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje „Alcoa“. Vis dėlto, čia jis buvo priimtas gerokai šalčiau.
Valstybės departamentas nerimavo, kad oligarchas yra susijęs su Rusijos organizuoto nusikalstamumo pasauliu, todėl daug metų ribojo jo keliones į JAV. Vis dėlto, nepaisant ribojimų, O.Deripaskai pavyko apsilankyti Niujorke, Los Andžele, San Frasiske ir Havajuose.
2005 metais O.Deripaskai pasisekė – jam buvo išduota daugkartinė JAV viza. Tai įvyko po to, kai prie lobizmo pastangų prisidėjo buvęs kandidatas į prezidento postą Bobas Dole'as.
B.Dole'o įmonė „Alston & Bird“ iš O.Deripaskos už lobizmo paslaugas gavo 300 tūkst. dolerių (261 tūkst. eurų), per kelis ateinančius metus oligarchas papildomai sumokėjo mažiausiai 270 tūkst. dolerių (235 tūkst. eurų).
Tiesa, pergalė buvo trumpalaikė: viza buvo atšaukta Federalinio tyrimų biuro (FTB) nurodymu. Maždaug tuo pat metu, kai buvo panaikinta viza, O.Deripaska pasamdė P.Manafortą. Buvo pasirašyta 10 mln. dolerių (8,71 mln. eurų) vertės sutartis.
P.Manafortas išduoti vizą O.Deripaskai bandė įkalbėti G.W.Bushą, 2006 metais P.Manafortas Davoso forume apie tai kalbėjo su senatoriumi Johnu McCainu, tuo metu besiruošusiu prezidento rinkimams.
Galiausiai O.Deripaska atleido P.Manafortą ir jo partnerį.
2008-aisiais, prieš prezidentu išrenkant Baracką Obamą, O.Deripaska pasamdė su demokratais susijusį lobistą Adamą Waldmaną. Jis padėjo suorganizuoti rusų oligarcho ir demokratų finansinio donoro, filantropo George'o Soroso susitikimą. Jo metu turėjo būti aptarta kova su korupcija kasybos pramonėje Gvinėjoje. Šioje šalyje veikia „Rusal“.
2016 metais FTB prašė O.Deripaskos pagalbos tyrime dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus, tačiau oligarchas atsisakė bendradarbiauti.
Įtaigūs lobistai Vašingtone
2010 metais O.Deripaska nesėkmingai bandė parduoti nedidelę dalį „EN+“ akcijų. Investuotojai nebuvo labai entuziastingi dėl oligarchą lydinčių kaltinimų partnerių išnaudojimu.
Tais metais jis pasamdė garsią Londono viešųjų ryšių kompaniją, kuriai vadovavo tuometinės Britanijos vidaus reikalų sekretorės Amber Rudd sesuo. Be to, naujuoju „EN+“ pirmininku tapo G.Barkeris.
Priešingai nei O.Deripaskos, G.Barkerio reputacija buvo nepriekaištinga. Kompanija paskelbė, kad G.Barkerio paskyrimas – „įsipareigojimo geriausiems korporacijos valdymo standartams“ įrodymas.
Kritikai teigė, kad G.Barkerio paskyrimas „EN+“ pirmininku – dar vienas atvejis, kai garsūs ir gerbiami britai „paskolina“ savo pavardę ir ryšius skandalingai pagarsėjusiam Rusijos elitui.
Kritikai teigė, kad G.Barkerio paskyrimas „EN+“ pirmininku – dar vienas atvejis, kai garsūs ir gerbiami britai „paskolina“ savo pavardę ir ryšius skandalingai pagarsėjusiam Rusijos elitui.
Ši taktika pasiteisino: pardavęs dalį akcijų, O.Deripaska užsidirbo apie 1,5 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) ir galėjo išmokėti skolą valstybiniam Rusijos bankui „VTB“.
Tačiau šių metų balandį Vašingtonas paskelbė sankcijas, sudrebinusias pasaulio aliuminio rinkas. „EN+“ akcijos Londono akcijų biržoje greitai nuvertėjo daugiau nei dvigubai, kadangi nuobaudos galėjo būti skirtos ir trečiosioms šalims, vykdančioms verslą su Rusijos įmonėmis, kurioms skirtos sankcijos.
Pastaraisiais mėnesiais G.Barkeris ragino Airijos verslo ministrą daryti spaudimą Iždo departamentui dėl sankcijų sušvelninimo. G.Barkeris taip pat keliavo į Maskvą ir Kiprą, kur dalyvavo metiniame „EN+“ susirinkime.
Svarbiausia yra tai, kad G.Barkeris Vašingtone pradėjo samdyti lobistus ir teisininkus tam, jog jie įgyvendintų „Barkerio planą“. Šio plano esmė – įrodyti, kad O.Deripaska iš tikrųjų yra pasiryžęs parduoti akcijas ir pasitraukti iš verslo imperijos.
„Barkerio plane“ taip pat siūloma sukurti specialią sąskaitą, kurioje būtų laikomi pinigai, susiję su O.Deripaskos akcijų pardavimais. Tokiu būdu oligarchas neturėtų prieigos prie jų tol, kol neįgyvendintų tam tikrų sąlygų. Tarp minimų sąlygų – pašalinimas iš sankcijų sąrašo.
„Barkeris nori išsaugoti Deripaską atsikratydamas Deripaskos“, – teigė britų įstatymų leidėjas Davidas Ruffley.
Šiuo metu G.Barkerio partneris JAV Bryanas Lanza vykdo aktyvią lobistinę veiklą Vašingtone – kontaktuoja su aukščiausiais Iždo departamento, Valstybės departamento ir Baltųjų rūmų pareigūnais.
Remiantis keliais šaltiniais, B.Lanza bandė kai kuriems administracijos pareigūnams įrodyti, kad D.Trumpui būtų naudinga, jei O.Deripaskos nebekontroliuojamoms įmonėms, kurios yra itin svarbios pasaulinėje aliuminio rinkoje, būtų leista toliau normaliai funkcionuoti.
Sutapimas ar ne, tačiau neseniai iždo sekretorius S.Mnuchinas kalbėjo labai panašiai. Jis liepos pabaigoje žurnalistams teigė, kad sankcijos yra skirtos „pakeisti oligarcho elgesį“, o ne nubausti jo aliuminio verslą.
Laukdamas D.Trumpo administracijos sprendimo, O.Deripaska stengiasi neatkreipti į save daug dėmesio. Gegužę iš „EN+“ valdybos pasitraukusio oligarcho turto vertė nukrito 4-iais mrld. dolerių.
Jis ir jo šeima šiuo metu kontroliuoja 77 proc. „EN+“ akcijų.
