Ketvirtadienį I.Strelkovas pirmą kartą po kelių mėnesių pertraukos surengė viešą spaudos konferenciją kartu su kitu vadeiva Aleksandru Borodajumi, kuris taip pat yra Rusijos pilietis. Praradę Slovjanską jie stengėsi įkvėpti teroristus naujiems artėjantiems kruviniems mūšiams.
I.Strelkovas – puikus stereotipiško Rusijos ultranacionalisto pavyzdys – panašių asmenų Rusijoje labai padaugėjo po Vladimiro Putino perrinkimo prezidentu. Kuriantys karingo mesijaus įvaizdį tokie žmonės stengiasi sujungti tikėjimą Rusijos istorine lemtimi, pasibjaurėjimą „nusmukusiais“ Vakarais ir norą atkurti carinę imperiją.
„I.Strelkovas yra tarsi Putino eros karikatūra“, – teigia Markas Galeotti, Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertas Niujorko universitete.
Buvęs Rusijos slaptasis agentas I.Strelkovas dalyvavo posovietiniuose konfliktuose Padnestrėje, Serbijoje ir Čečėnijoje. Jo ideologinis griežtumas puikiai iliustruoja ne tik jo ryšius su Rusijos saugumo tarnybomis, bet ir primena dienas, praleistas Maskvos institute studijuojant istoriją ir archyvistiką. Ten I.Strelkovas beprotiškai susidomėjo karine istorija ir prisijungė prie nedidelės, tačiau triukšmingai savo poziciją reiškiančios studentų grupelės, kuri pasisakė už monarchijos sugrąžinimą.
„Tai yra žmogus, kuris gyvena XX a. pradžioje, – įsitikinęs Aleksejus Makarinas, kuris studijavo kartu su I.Strelkovu. – Jis toks buvo ir anksčiau.“
„I.Strelkovas yra tarsi Putino eros karikatūra“, – teigia Markas Galeotti
Jeigu ne Rusijos agresija Ukrainoje, jis tikriausiai būtų sekęs savo aistra kur nors tyliai. Tačiau I.Strelkovas prisijungė prie Krymą okupuojančių rusų, o vėliau persikėlė į Rytų Ukrainą, kur tapo teroristų vadeiva, o savo valdžią parėmė niūria ir negailestinga „teisingumo“ sistema.
Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkai teigia, kad I.Strelkovas tebėra aktyviai besidarbuojantis Rusijos agentas, nors jis dažnai atrodo besielgiantis taip, kaip nusprendžia pats, o ne kaip pasako Maskva.
„Kai jis išvyko į Rytų Ukrainą, manau, tai buvo jo paties sprendimas imtis iniciatyvos, – sako M.Galeotti. – Mes matėme jį darant dalykus, kurie ne visai atitiko Rusijos planus, pavyzdžiui, kai kelioms savaitėms įkaitais buvo paimti OSCE stebėtojai.“
Kremliui pradedant kalbėti apie paliaubas ir imant mažiau svaidytis kaltinimais Kijevui, I.Strelkovo laukia niūri ateitis. Jis atvirai kritikavo Maskvą, kad ši nesiunčia pagalbos teroristams. Už tai jį patį sukritikavo Rusijos pareigūnai. Tačiau nemažai ekspertų baiminasi, kad I.Strelkovas gali imtis pačių niekšiškiausių veiksmų, ir net Maskva negalės priversti jo atsisėsti prie derybų stalo.
„Tai yra žmogus, kuris gyvena XX a. pradžioje“, – įsitikinęs Aleksejus Makarinas
Iš Slovjanske paliktų dokumentų akivaizdu, kad jis savo pakalikus valdė geležiniu kumščiu. Jis pasirodė kaip žmogus, kuris yra pasiryžęs imtis bet kokių priemonių, kad pasiektų savo tikslų.
Spaudos konferencijos metu I.Strelkovas prisipažino, kad yra dirbęs Rusijos Federacijos federalinėje saugumo tarnyboje – KGB paveldėtojoje. Tačiau jis tvirtino, kad tarnybą paliko 2013 m. kovo 31 d. Kijevas ir Vakarai teigia, kad jis dabar yra pavaldus Rusijos karinei žvalgybai (GRU).
Kad ir kaip būtų, nėra abejonių, kad I.Strelkovas jaučia malonumą būdamas kovos lauke, ir jis nėra nusiteikęs pasiduoti. Apie savo atsidavimą karui jis rašė ir savo prisiminimuose apie kovą Bosnijoje, kurie buvo išleisti 1999 m.
„Po pirmosios euforijos – mes gyvi! – atėjo antrasis jausmas, kuris panašus į tą, kuris aplanko profesionalius kovotojus – noras dar kartą viskuo rizikuoti, gyventi “tikrą„ gyvenimą, – rašė jis. – Tai yra taip vadinamas apsinuodijimo paraku sindromas.“
