M.Le Pen, pareikšdama apie eitynių boikotą, apkaltino Prancūzijos valdžią neardant Prancūzijoje esą nusidriekusių islamistų tinklų ir pridūrė, kad kovai su antisemitizmu įsipareigos atskirai. Tiesa, yra pranešimų, kad M.Le Pen į eitynes tiesiog nebuvo pakviesta.
Kad ir kaip būtų, apie skandalingą padėtį prabilta po to, kai filosofą Alainą Finkielkrautą tiesiog gatvėje užpuolė „geltonųjų liemenių“ judėjimo aktyvistai. Vyras tiesiog ėjo pro šalį.
Nedidelė protestuotojų grupė šeštadienį ėmė užgaulioti A.Finkielkrautą, kurį vadino „purvinu sionistu“ ir kuriam siūlė „keliauti atgal į Tel Avivą“.
„Tai buvo absoliuti neapykanta. Jei šalia nebūtų buvę policijos pareigūnų, būčiau išsigandęs“, – vėliau šalies žiniasklaidai prisipažino filosofas.
Negana to, vos prieš kelias dienas buvo paskelbti oficialaus tyrimo duomenys, parodę, kad per praėjusius metus antisemitinių išpuolių Prancūzijoje padaugėjo net 74 proc.
O antradienį pranešta, kad Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų. Ant jų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai. Panašu, kad galėjo pasidarbuoti neonacių grupuotės.
Nėra lyderių, nėra ir atsakomybės
Turbūt nenuostabu, kad dabar daug prancūzų klausia, ar „geltonosios liemenės“ netapo savotišku ekstremistinių pažiūrų forumu. Be to, diskutuojama, ar radikalai apskritai nesudaro aktyvistų branduolio.
„Visa tai labai rimta, – pabrėžia antisemitizmo ekspertas Pažangių socialinio mokslo studijų mokykloje Vincent'as Duclert'as. – „Geltonosios liemenės“ nėra antisemitinis judėjimas, tačiau prie demonstracijų kiekvieną šeštadienį prisišlieja daug antisemitizmo iš kraštutinės dešinės ir iš kraštutinės kairės.“
Dar vienas politinio ekstremizmo Prancūzijoje specialistas Jeanas-Yvesas Camus pastebėjo, kad antisemitinius šūkius skanduoti žmonėms labai paprasta, nes „geltonosios liemenės“ neturi lyderio.
„O kai nėra vadovybės ir nėra kam prižiūrėti demonstracijų, šaukti prieš žydus labai lengva. Bijau, kad bus daugiau išpuolių, nes „geltonosioms liemenėms“ jie pernelyg nerūpi“, – tvirtina J.Y.Camus.
Tiesa, yra judėjimo atstovas – Jasonas Herbertas, kuris šeštadienio incidentą pavadino skandalingu, bet neatspindinčiu viso „geltonųjų liemenių“ reiškinio.
J.Y.Camus: „Kai nėra vadovybės ir nėra kam prižiūrėti demonstracijų, šaukti prieš žydus labai lengva.“
„Tai natūrali spraga judėjimui, kuris laisvai leidžia žmonėms kalbėti. Atvykti ir pareikšti nuomonę gali visi, o kai kurios nuomonės yra apgailėtinos ir nelegalios. Manyti, kad kažkas yra prastesnis dėl savo kilmės, tiesiog yra nepriimtina.
Niekada negirdėjau, kad tarp mūsų reikalavimų būtų noras, jog būtų mažiau žydų“, – aiškino J.Herbertas.
Išsiplėtė ir suradikalėjo
Geltonas liemenes iš pradžių užsivilko prancūzai, įsiutę prie planų padidinti degalų akcizus, bet vėliau protestas išsiplėtė į palaidą skirtingų interesų grupių konfederaciją – nėra oficialios hierarchijos, lyderių.
Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius protestai neretai išvirsdavo į riaušes ir neramumus. Toks radikalumas visuomenei ne prie širdies, tad demonstracijų mastas pradėjo mažėti.
V.Duclert'as: „Reiškiasi ne tik radikalūs dešinieji ir kairieji, bet ir radikalūs islamistai bei antisionistinės grupės, taip pat socialkonservatoriai.“
V.Duclert'as mano, kad judėjimas turi prisiimti bent dalį atsakomybės už skandalingus žmonių, užsivilkusių būtent geltonos spalvos liemenes, išpuolius.
„Smurtas, kurį matome per protestus, – prieš policiją, valdžios institucijas ir viešąjį turtą – skatina antisemitizmą kurstydamas įstatymų pažeidimus“, – teigė analitikas.
Anot V.Duclert, įmanoma ir tai, kad „geltonosios liemenės“ suteikė naują erdvę skirtingoms antisemitizmo formoms: „Reiškiasi ne tik radikalūs dešinieji ir kairieji, bet ir radikalūs islamistai bei antisionistinės grupės, taip pat socialkonservatoriai.“
Specialistas per pastaruosius metus pastebėjo, kad visose šiose grupuotėse antisemitizmo padaugėjo – kalti pokyčiai Prancūzijoje, kitur Europoje ir Viduriniuose Rytuose: „O prancūzai tam per daug tolerantiški.“
M.Le Pen svarbiausia balsai
Aišku, šalies politikai kalba apie nulinę toleranciją. Daugelis jų, pradedant prezidentu Emmanueliu Macronu, pasmerkė šeštadieninį išpuolį prieš A.Finkielkrautą.
Tylios eitynės prieš antisemitizmą antradienio vakarą bus rengiamos visoje Prancūzijoje, o į jas bendru pranešimu sukviesta 14 politinių partijų. Pranešime pabrėžiama: „Antisemitizmas yra ne nuomonė, o nusikaltimas.“
Eitynės vyks 54 Prancūzijos miestuose – be abejo, Paryžiuje, taip pat Nicoje, Strasbūre, Lilyje, Limože, Marselyje, Bordo, Tulūzoje ir kituose.
Kai kurie dešinieji ne tik pasmerkė išpuolį, bet ir dūrė pirštais į politinius varžovus kairėje ir centre.
Pavyzdžiui, Prancūzijos centro dešinysis Geoffrey Didier pareiškė, jog antisemitizmo atvejų daugėja todėl, kad „šalyje stiprėja radikalus islamas“. M.Le Pen savo ruožtu kaltino kraštutinius kairiuosius, kurie esą „bando įsiskverbti tarp protestuotojų“.
M.Le Pen ir radikalių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas siekia užsitikrinti „geltonųjų liemenių“ paramą prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Jie vyks gegužę.
„Manau, kad išpuolis prieš filosofą judėjimui pakenks – jis ir taip tapo radikalios abiejų politinio spektro pusių veiklos židiniu. Prancūzija to nenori“, – mano J.Y.Camus.
