Gruodį, E.Macronui lankantis prie „geltonųjų liemenių“ nuniokoto Triumfo arkos monumento Paryžiuje, prezidentas akmeniniu veidu sveikinosi su pareigūnais, o susirinkę protestuotojai ragino jį atsistatydinti. E.Macronas išvyko nepadaręs jokio viešo pareiškimo – žala kalbėjo pati už save.
Ta lietinga diena atrodė tarsi vienas žemiausių E.Macrono prezidentavimo taškų. Tuomet atrodė, kad situacija tik blogės: prezidento reitingai susitraukė iki rekordinių mažumų, pietų Prancūzijoje protestuotojai inscenizavo jo egzekuciją panaudojant giljotiną, grupelė asmenų įsilaužė į ministeriją.
Politinė mirtis?
Nieko nuostabaus, kad tuo metu tapo madinga sakyti, jog atėjo E.Macrono, kaip politinio fenomeno, galas. „The Financial Times“ apžvalgininkas įspėjo kitus demokratus mokytis iš politinės Prancūzijos prezidento mirties klaidų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje rašė, esą protestus sukėlė nepasitenkinimas Paryžiaus klimato kaitos susitarimu. Vienas pagrindinių susitarimo rėmėjų E.Macronas juo pasinaudojo, kad patrolintų D.Trumpą: 2017 metais Prancūzijoje buvo sukurtas tinklalapis „Make Our Planet Great Again“ (liet. „Paverskime mūsų planetą vėl didžia“).
Tai – aiški aliuzija į D.Trumpo kampanijos šūkį „Make America Great Again“ (liet. „Paverskime Ameriką vėl didžia“).
Apklausų sudarytojai ėmė ieškoti paralelių tarp E.Macrono ir jo pirmtako Francois Hollande'o – nepopuliariausio Prancūzijos prezidento pokario istorijoje – reitingų.
„Macronas – sudužusi įtakingos Prancūzijos viltis“, – rašė dienraštis „Les Echos“.
Vis dėlto, panašu, kad šių prognozių sudarytojai neatsižvelgė į painų politinį Prancūzijos gyvenimą.
Visų pirma, nepaisant į E.Macroną nukreipto pykčio, beveik nėra jokių šansų, kad prezidentui iš posto teks pasitraukti prieš kadencijos pabaigą 2022-aisiais. Jį saugo Penktosios respublikos institucijos, aukščiau visko iškeliančios stabilumą. Be to, Nacionalinėje asamblėjoje jo centristinė partija turi absoliučią daugumą.
Vadinasi, E.Macronas turi dar trejus metus pakoreguoti savo palikimą. O tai – pakankamai ilgas laikotarpis šioje nesibaigiančių naujienų ir nuolatinių trikdžių eroje.
Visų antra, „Geltonųjų liemenių“ judėjimas, kol kas neturintis aiškaus lyderio, organizuotos struktūros ar vieningos darbotvarkės, galėtų tapti galvos skausmu pirmiausia E.Macrono oponentams.
Nukentėjo konkurentai
Panašu, kad būtent tai ir vyksta. Praeitą trečiadienį viena iš pagrindinių judėjimo figūrų 31 metų amžiaus Ingrid Levavasseur paskelbė su kitais „Geltonųjų liemenių“ aktyvistais dalyvausianti rinkimuose į Europos Parlamentą. Kandidatų sąraše ji atsidurs pirmajame dešimtuke.
Po kelių valandų apklausų firma „Elabe“ paskelbė, kad I.Levavasseur su „Geltonosiomis liemenėmis“ artėjančiuose rinkimuose galėtų surinkti 13 proc. balsų.
Taip „Geltonosios liemenės“ tapo trečia populiariausia partija, aplenkusia Jeano-Luco Melenchono judėjimą „Nepalaužtoji Prancūzija“.
Ir nors parama E.Macrono centristinei partijai „Respublika, pirmyn!“ sumažėjo keliais procentiniais punktais, tikrosiomis aukomis tapo tie, kurie garsiausiai palaikė protestus – Marine Le Pen ir J.L.Melenchonas.
M.Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ prarado 3,5 proc. punkto, J.L.Melenchono kairieji – 1,5 proc. punkto.
„Elabe“ duomenimis, už E.Macrono partiją, rinkimuose dalyvaujančią kartu su centristų „MoDem“, balsuotų 22,5 proc. prancūzų. Kitos apklausų firmos IFOP duomenimis, 41 proc. prancūzų svarstytų rinkimuose balsuoti už „Geltonąsias liemenes“.
E.Macrono rinkėjai yra vis labiau atsparūs „Geltonųjų liemenių“ įsiūčiui. Tačiau tuo negali pasigirti socialistas, buvęs ministras J.L.Melenchonas, virtęs aršiu Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro rėmėju.
Prieš paskelbiant apklausų rezultatus, J.L.Melenchonas sakė besižavintis vienu iš „Geltonųjų liemenių“ lyderiu Ericu Drouet'u. Tačiau pats E.Drouet'as į tokias politiko pagyras neatsakė ir atsiribojo nuo bet kokių tradicinių politinių jėgų bandymų prisijungti prie judėjimo.
„Respublika, pirmyn!“ aiškiai nori, kad „Geltonosios liemenės“ dalyvautų rinkimuose. Šiomis aplinkybėmis jiems tai – gera naujiena“, – teigė Jeanas-Danielis Levy iš apklausų firmos „Harris Interactive“.
Skilęs judėjimas
Prezidento oponentai, neslėpę paramos protestuotojams, liko nepatenkinti. Judėjimas, turėjęs sužlugdyti E.Macrono prezidentavimą, labiausiai pakenkė toms partijoms, kurios aršiausiai rėmė „Geltonąsias liemenes“.
Paskelbus apklausų rezultatus, „Geltonųjų liemenių“ bazė – jei taip galima pavadinti jos rėmėjus feisbuke – ėmė pulti I.Levavasseur dėl dalyvavimo rinkimų „sistemoje“.
E.Drouet'as feisbuke sukūrė apklausą: klausė, ar rėmėjai nori, kad „Geltonosios liemenės“ dalyvautų rinkimuose. Dauguma respondentų atsakė „ne“. Dauguma taip pat patvirtino norintys, kad I.Levavasseur judėjimas viešai paskelbtų, jog jiems neatstovauja.
Tiesa, parama „Geltonosioms liemenėms“ pamažu slopsta. Gruodį judėjimą palaikė 68 proc. prancūzų, sausį – 56 proc., mažiau žmonių susirenka protestuose. Manoma, kad prie to galėjo prisidėti areštai už smurtą, protestuose demonstruojamas antisemitizmas ir žurnalistų užpuolimas.
Judėjimas, nors ir vis dar populiarus, skilo. Vieni, tokie kaip E.Drouet'as, nori šturmuoti Eliziejaus rūmus, kiti rinkimuose mielai balsuotų už I.Levavasseur projektą.
Net jei partija galiausiai taps neaktuali, E.Macrono oponentams žala jau padaryta. Savo ruožtu prezidentas pastarosiomis savaitėmis ilgas valandas praleido susitikdamas su regionų pareigūnais.
Pamažu atsigauna ir jo reitingai: penktadienio duomenimis, E.Macroną palaiko 31 proc. prancūzų.
E.Drouet'o organizuojamas streikas, kurį remia profsąjungos, gali tapti dar vienu E.Macrono košmaru. Vis dėlto, kalbėti apie politinę prezidento mirtį kol kas yra per anksti.
