Genčių demokratija – tai įdomus ir dinamiškas reiškinys, neleidžiantis Kenijos žmonėms atsipalaiduoti idealaus klimato ir žalių kalvų bei savanų krašte.
Kenijoje yra apie 45 mln. žmonių, o balso teisę turi tik 19 mln. Daugiau nei pusė šalies gyventojų – jaunesni nei 18 metų. Tai įpila papildomos druskos į šalies nacionalinius rinkimus, nes Kenija vadovaujasi vieno seno genties vado valdymo tradicija.
Vidutiniškai 20-mečiai gyventojai balsuoja už į pensiją besiruošiančius ar jau išėjusius lyderius. Prezidentas Kenijos žmonėms yra viskas arba nieko – priklausomai kokiai genčiai jis priklauso.
Žudynių baimė ir šešėlis
Kenija – buvusi britų kolonija, todėl joje susiformavusi stipri britiškos demokratijos tradicija. Vis dėlto išgyventi ir stiprėti tarp 44 skirtingai išsivysčiusių, skirtingose aplinkose gyvenančių ir ekonomiškai atitolusių genčių nėra lengva.
O kur dar islamiška pakrantė, protestantiškos, katalikiškos ir smulkesnės afrikietiškos krikščionybės pakraipos, animalistiniai atokių genčių tikėjimai, didelė indų bendruomenė?
Šis kultūrinis mišinys su trenksmu sprogo, kai 2008 metais vienos didžiausių ir įtakingiausių Kenijos genčių kadidatas Mwai Kibakis ir Viktorijos ežero pakrantės žmonių luo genties kandidatas Raila Odinga rinkimuose surinko po lygiai balsų.
R.Odingai užteko užginčyti rezultatus ir atskiruose regionuose įvyko protestai.
Kenija – buvusi britų kolonija, todėl joje susiformavusi stipri britiškos demokratijos tradicija.
Policija malšindama neramumus nušovė per 40 žmonių, vienos genties žmonės įsiaudrinę užmušė kitos genties narį ir taip viskas išsirutuliojo į didžiulius pilietinius neramumus, kurių metu žuvo virš 1,1 tūkst. žmonių, o kaimynas kėlė ranką prieš kaimyną iš skirtingos genties.
Vėliau daugiausiai viena prieš kitą smurtavusios gentys – aukštumų gyventojai maratonininkai kalendžinai ir įtakingieji kikujai – pasirašė taikos susitarimą ir net įkūrė bendrą Kenijos žmonių partiją „Jubilee“.
Nors jų dabartiniai lyderiai Wiliamas Ruto ir Uhuru Kenyatta buvo kviečiami į karo nusikaltimų teismus Hagoje dėl kurstyto smurto, tačiau tai nesutrukdė užmiršti nesutarimų ir demokratiškai laimėti 2013 metų rinkimus.
U.Kenyatta, Kenijos „tėvo“ sūnus, pakeitė savo partijos patriarchą M.Kibakį ir pirmą kartą tapo prezidentu.
Viktorijos ežero pakrantės luo genties kandidatas R.Odinga ir vėl nelaimėjo Kenijos „sosto“, nors kaip visada buvo netoli. Luo gentis pradėjo kaupti vis daugiau pykčio savo šalies, tačiau skirtingų genčių atstovams.
Tik 2008 m. žudynės užsiliko kiekvieno Kenijos gyventojo sąmonėje, todėl galinčio kilti smurto prisibijoma iki šiol ir stengiamasi elgtis santūriai, daug agituojama už taiką.
Gyvenimas Kenijoje sustoja
Praėjo dar keturi metai, o prezidento rinkimų sąraše niekas nepasikeitė – 2017 m. rugpjūčio 8 d. susigrūmė U.Kenyatta ir R.Odinga. Kandidatai ir vėl surinko panašų skaičių balsų.
Tik per ketverius prezidentavimo metus U.Kenyatta padidino savo įtaką, populiarumą, žinomumą, o štai ir taip ilgai politikoje išbuvęs R.Odinga perkopė 72 metų amžių, vis dažniau skamba desperatiškai ir tarsi bandė pasinaudoti paskutine galimybe tapti Kenijos prezidentu.
Viena, kas pasikeitė per pastaruosius 10 metų Kenijos gyvenime, tai konstitucija. 2010 m. buvo priimtas modernus pagrindinis šalies įstatymas, nubrėžiantis valstybės vystymąsi daugybe krypčių – nuo lyčių lygybės politikoje iki gentinių nesutarimų mažinimo.
U.Kenyatta toliau keliavo po Keniją ir susitikdamas su žmonėmis,kartojo, kad užsitęsęs rinkimų maratonas tik pakenks ekonomikai. Tai tikrų tikriausia tiesa.
Tad antraip nei 2008 m. pilietinių neramumų kontekste, šiais metais būtent Kenijos Konstitucinis teismas ėmėsi iniciatyvos ir paskelbė, kad rinkimai turėjo per daug pažeidimų – juos reikia kartoti.
R.Odinga tarsi ir laimėjo mūšį dėl valdžios, tačiau pamatęs, kad pralaimės eilinį karą pasitraukė iš pakartotinių rinkimų spalio 26 d.
Viktorijos ežero gentys pradėjo skanduoti šūkį „Nebus reformų – nebus rinkimų“. Visas nepasitenkinimas nukrypo į Kenijos vyriausią rinkimų komisiją ir jos asmenis, kurie nesugebėjo suorganizuoti teisingų pirmųjų rinkimų.
Bet U.Kenyatta toliau keliavo po Keniją ir susitikdamas su žmonėmis,kartojo, kad užsitęsęs rinkimų maratonas tik pakenks ekonomikai. Tai tikrų tikriausia tiesa.
Žmonės per du rinkimų mėnesius taupė pinigus, dėl protestų kai kur uždarė verslus, sumažėjo valstybės skiriami pinigai ir nutrūko projektai, net ligoninėse buvo mažiau žmonių, o universitetai ir mokyklos rinkimų savaitėmis išleido studentus namo į savo regionus ir kaimus.
Labiausiai nukentėjo Kenijos turizmo sektorius – daugiau nei du trečdaliai užsakytų kelionių dėl rinkimų įtampos buvo atšaukta, ištuštėjo viešbučiai ir nacionaliniai parkai.
Žmonės iš Vakarų Europos ir JAV, pasižiūrėję žinias apie eilinius protestus Nairobio ar Kisumu miestų gatvėse, tiesiog nukėlė savo keliones į šią Rytų Afrikos šalį vėlesniam laikui. Tai ir buvo pagrindinis argumentas nebevilkinti rinkimų ir nekelti jų į 2018 metus.
Turtingas, įtakingas, modernus, bet...
Iš Kenijos pakartotinių rinkimų pasitraukus R.Odingai, juos užtikrintai laimėjo U.Kenyatta. Jis surinko apie 98 proc. balsų ir nušlavė visus kitus kandidatus. Tiesa, prie balsadėžių atėjo tik daugiau nei 38 proc. Kenijos balsavimo teisę turinčių gyventojų.
Vis dar laukiama Viktorijos ežero žmonių protestų ir neramumų, naujo judėjimo už teisingus rinkimus, kurį kursto nepasiduodantis R.Odinga.
Ir nors visi jau patvirtino prezidento perrinkimą naujai kadencijai, mažas balsavusiųjų skaičius vėl kelia naujus klausimus ir palieka rinkimų problemą atvirą.
Vis dar laukiama Viktorijos ežero žmonių protestų ir neramumų, naujo judėjimo už teisingus rinkimus, kurį kursto nepasiduodantis R.Odinga.
Tačiau U.Kenyatta nėra pats blogiausias prezidentas Kenijai. Aš pats į Keniją dažnai sugrįžtu nuo 2010 metų – nuo to laiko šalies ekonomika stipriai paaugo.
Įgyvendinti tokie dideli projektai kaip greitasis traukinys nuo Nairobio iki Mombasos. Daugelyje vietų duobėti keliai iškloti lygiu asfaltu, kalbama apie naujus uostus, aukščiausią visoje Afrikoje dangoraižį, verslo parkus ir gamtinių išteklių gavybą.
Nepamirštami ir gamtos parkai, stiprinama gyvūnų apsauga, didelis dėmesys teikiamas turizmo vystymui, bandoma spręsti plastikinių šiukšlių problemą – plastikiniai maišeliai prekybos centruose ir turguose jau uždrausti.
Be to, U.Kenyatta baigė ne tik privačią mokyklą Nairobyje, tačiau ir Amhersto koledžą JAV, jis lankosi katalikų bažnyčioje, su žmona turi tris vaikus, moka bendrauti su žmonėmis.
Jei reikia, gali sušokti scenoje pagal Afrikos popmuziką, mėgsta pasikalbėti su paprastais žmonėmis, gerai atrodo šalia pasaulio lyderių.
Nors daugelis Kenijos rinkimų kompanijų vadovaujasi vien tik šūkiais ir pažadais be realių planų, U.Kenyattos veikloje galima įžvelgti planus ir norus pakeisti šalį gera linkme.
Kita vertus, U.Kenyattos turtas siekia daugiau nei pusę milijardo JAV dolerių, jam priklauso daugybė žemės ir verslų visoje šalyje.
Jis yra politikas, tęsiantis įtakingos politikų dinastijos veiklą nuo pat modernios valstybės įkūrimo. Tai reiškia, kad kaip lyderis jis užaugo aplinkoje, kur buvo toleruojama korupcija ir protekcionizmas.
O augant šalies ekonomikai ir didėjant žmonių socialinei atskirčiai visa tai didelei daliai nusivylusių žmonių tampa atgrasu. Ypač gentims, kurios jaučiasi nuskriaustos ir mažiau atstovaujamos jaunos ir spalvotos demokratijos katile.
Kenijos ateitis
Todėl Kenija per šiuos rinkimus turėtų išlaikyti demokratijos egzaminą ir grįžti prie kasdienių darbų, kuriuos įgyvendinti lyginant su kitomis Afrikos valstybėmis šaliai sekasi visai neblogai.
Kenijos gamtą ir kultūrą dievina daugelis – nuo Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos iki atostogautojų iš visos Europos.
Iš karto sugrįš ir turistai, nes Kenijos gamtą ir kultūrą dievina daugelis – nuo Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos iki atostogautojų iš visos Europos.
Aišku, jauna ir sparčiai gausėjanti Kenijos bendruomenė vis labiau laukia stiprių pokyčių. Visi kalba apie jauno, ne sisteminio lyderio būtinybę.
Be to, gatvėse tarp dabartinių protestuotojų yra daugybė jaunų vyrų, kurie neturi kuo užsiimti, gyvena lūšnynuose ir lieja savo apmaudą niokodami turtą ar priešindamiesi policijai.
U.Kenyatta net negali nuvykti į Kisumų miestą, nes mažų mažiausiai būtų apmėtytas akmenimis.
Tad Kenijai per artimiausius ketverius metus reikės dar didesnio impulso gerinant žmonių gyvenimą, ieškant naujų lyderių, suprantančių visas gentis. Reikalingos daugybė reformų – policijos, švietimo, transporto, gamtos apsaugos.
Bet tuo pačiu Kenija turi ir labai daug potencialo tapti visos Afrikos pulsuojančia širdimi, kur gyvūnai ir žmonės sugyvena vieni šalia kitų, kur būtų išbandomi nauji sprendimai ir technologijos, kur didelė šalies įvairovė sutilptu po vienu stogu.
Svarbiausia, kad audringame regione ir gentinėje aplinkoje Kenijos žmonės sugeba neišklysti iš demokratijos kelio.
Ir prezidentai, ir kaimo žmonės prie televizorių ekranų sukandę dantis laukia, ką vienu ar kitu klausimu pasakys Konstitucinis teismas, dirbantis pagal naują, modernų visos šalies įstatymą.
Daugiau pasakojimų ir kelionių iš Rytų Afrikos rasite Mykolo Vadišio feisbuko dienoraštyje Pakeliui / On The way.
