„Ką tik juos gavome, dar nenaudojome, bet jie gali iš esmės pakeisti [padėtį mūšio lauke]", – sakė operatyvinei-strateginei grupei „Tavrija“ vadovaujantis Oleksandras Tarnavskis.
„Priešas taip pat supranta, kad gavę šios amunicijos turėsime pranašumą. Priešas atsisakys tos vietovės dalies, kurioje galima tai panaudoti“, – teigė jis.
Pažymėtina, kad iki šiol Ukraina oficialiai nepatvirtino kasetinių šaudmenų atvežimo, tačiau jau patikino Jungtines Valstijas, kad nenaudos jų tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai užtikrino ir pats O.Tarnavskis.
Išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog Ukraina vertina pagalbą, kurią Jungtinės Valstijos suteikė nuo pirmųjų karo dienų, bei dėkojo Vašingtonui už priimtą nelengvą sprendimą teikti kasetinius šaudmenis.
„Labai lengva kritikuoti, pavyzdžiui, kasetinius šaudmenis, dėl kurių priėmėte sunkų politinį sprendimą, tačiau turite žinoti, kad Rusija naudojo šį ginklą ne tik nuo pirmųjų karo dienų, bet nuo pirmųjų Krymo okupacijos 2014-aisiais dienų“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Praėjusią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad suteiks Ukrainai daugelyje šalių uždraustų šaudmenų Kyjivo kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Dėl kasetinių šaudmenų Baltuosiuose rūmuose vyko daug diskusijų. Po kelis mėnesius trukusių derybų tarpusavyje Vašingtonas galiausiai nusprendė pritarti.
Į naująjį paketą iš JAV, be kita ko, taip pat buvo įtraukta HIMARS amunicija, 32 „Bradley“ patrankos, tiek pat „Stryker“, „Javelin“ ir kitų prieštankinių sistemų bei raketų.
Nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina, nei Rusija nėra pasirašiusios Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų. Rusijos pajėgos ne kartą juos naudojo tiek mūšio lauke prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tiek prieš Ukrainos civilius gyventojus.
Tiketina, kad kasetiniai šaudmenys padės Ukrainai išspręsti dvi pagrindines problemas: poreikį turėti daugiau šaudmenų artilerijai ir raketų sistemoms ir sumažinti Rusijos kiekybinę persvarą artilerijoje.