84 metų veikėjas savo straipsnyje, paskelbtame Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir leidinyje „New York Review of Books“, pažymėjo, kad Europos nenoras suteikti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai gali tapti jos žlugimo priežastimi, taip pat ragino Bendrijos šalis nedelsiant pervesti 20 mlrd. JAV dolerių (54,7 mlrd. litų) tai karo nuniokotai šaliai.
„Pats laikas Europos Sąjungos narėms atsibusti ir elgtis kaip netiesiogiai kariaujančioms šalims“, – rašo finansų išminčius, kurio prognozės dėl krizių, dažnai pasirodydavusios itin tikslios, yra atidžiai analizuojamos.
„Pats laikas Europos Sąjungos narėms atsibusti ir elgtis kaip netiesiogiai kariaujančioms šalims“, – rašo finansų išminčius, kurio prognozės dėl krizių, dažnai pasirodydavusios itin tikslios, yra atidžiai analizuojamos.
„Visi prieinami ištekliai turėtų būti pajungti karo pastangoms, net jeigu tai reikštų biudžeto deficitų padidėjimą. Pavojus iškilęs ne vien naujosios Ukrainos, bet ir NATO bei pačios Europos Sąjungos ateičiai“, – pridūrė jis.
„Nesant vieningo pasipriešinimo, nerealu tikėtis, kad Putinas liausis brovęsis ne vien Ukrainoje, kai yra iškilusi Europos padalijimo ir Rusijos dominavimo joje perspektyva“, – rašo G.Sorosas.
Europa nuklydo nuo savo kelio
G.Sorosas argumentavo, jog po 2008 metų finansų krizės Europos Sąjunga ir euro zona nuklydo nuo savo kelio.
Griežto taupymo priemonės skatina visuomenės nepasitenkinimą ir euroskeptiškųjų partijų išpopuliarėjimą, o Rusija tampa alternatyva, „tam tikra prasme pranašesne už Europos Sąjungą – lankstesnė ir nuolat pateikianti staigmenų“.
Griežto taupymo priemonės skatina visuomenės nepasitenkinimą ir euroskeptiškųjų partijų išpopuliarėjimą, o Rusija tampa alternatyva, „tam tikra prasme pranašesne už Europos Sąjungą – lankstesnė ir nuolat pateikianti staigmenų“.
Pasak G.Soroso, V.Putinas pasinaudojo Europos ir JAV nenoru imtis griežtų veiksmų, kai Maskva aneksavo Krymą ir palaikė teroristus Rytų Ukrainoje, kuri Rusijos reguliariosios pajėgos kovėsi su Ukrainos armija.
Jis smerkė tiek nenorą suteikti karinę pagalbą Kijevui, tiek sprendimą sustabdyti finansinę pagalbą bent iki svarbių Ukrainos parlamento rinkimų ateinantį sekmadienį.
„Tai sukūrė spaudimą Ukrainos valiutos atsargoms, kurio buvo galima išvengti, taip pat padidino visuotinės finansų krizės toje šalyje mastą“, – rašo milijardierius.
Pasak G.Soroso, V.Putinas tikriausiai pasinaudos derybomis su Kijevu dėl dujų tiekimo sutarties, mėgindamas priversti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką paskirti Kremliui priimtiną premjerą po sekmadienį vyksiančių rinkimų, nors Ukrainos lyderis vargu ar sutiks su tokiu susitarimu.
Jis perspėjo, kad išsaugoti Ukrainą daug svarbiau negu įveikti IS, nes žlugus Ukrainai pergalinga Rusija keltų daug didesnę grėsmę, o ES taptų „dar labiau susiskaldžiusi ir nevaldoma“.
Be to, G.Sorosas pareiškė įtariantis, kad V.Putinas „gali pasiūlyti galimybę sudaryti svarbų susitarimą, pagal kurį Rusija padėtų Jungtinėms Valstijoms (kovoti) su IS“, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), užėmusį dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.
„Dar blogiau, kad (JAV) prezidentas (Barackas) Obama gali sutikti su tokia sutartimi. Tai būtų tragiška klaida, kuri sukeltų toli siekiančių geopolitinių pasekmių“, – pažymėjo G.Sorosas.
Jis perspėjo, kad išsaugoti Ukrainą daug svarbiau negu įveikti IS, nes žlugus Ukrainai pergalinga Rusija keltų daug didesnę grėsmę, o ES taptų „dar labiau susiskaldžiusi ir nevaldoma“.
