„Die Presse“ ketvirtadienį pranešė, kad Atviros visuomenės fondų prezidentas Patrickas Gaspardas pats nuvyko į Vengrijos sostinę ir maždaug šimtą darbuotojų informavo, jog veikla Budapešte nutraukiama.
Iš Vengrijos sostinės iki šių metų rugpjūčio 31 dienos bus išsikraustyta iš pradžių į Vieną, o tuomet – į Berlyną.
Užsimojo išvyti filantropą
Vengrijos vyriausybės vadovas V.Orbanas jau seniai kiekviena pasitaikančia proga koneveikia šioje šalyje gimusį G.Sorosą, kurį kaltina kišimusi į Vengrijos politiką ir dirigavimu šalies opozicijai.
Atviros visuomenės fondas yra pelno nesiekianti tarptautinė organizacija, kurios tikslas – stiprinti visuomenės atvirumą.
„Dirbame, kad kurtume gyvybingas ir tolerantiškas visuomenes, kurių vyriausybės atsako už savo veiksmus bei yra atviros visų piliečių dalyvavimui valdžioje“, – skelbiama organizacijos tinklalapyje.
Visgi tiek V.Orbanas, tiek paraščių politikai visame pasaulyje, kaltina G.Sorosą skatinant masinę imigraciją ir esą kartu su Briuseliu vadovaujant „globalistų elitui“.
Vengrijoje gimusio ir čia dosniai aukojančio G.Soroso finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijos bei jų darbuotojai šioje šalyje jau ilgą laiką susiduria su įkyriu reguliavimu, vietos valdžios priekabiavimu, grasinimais.
Dar prieš parlamento rinkimus V.Orbano vyriausybė parengė įstatymų paketą „Sustabdyti Sorosą“, kurį iškart pasmerkė tarptautinė bendruomenė – dar ir todėl, kad šiomis priemonėmis visų pirma Rusijos pavyzdžiu taikomasi į iš užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).
Pagal įstatymus prieglobsčio prašytojus tariamai remiantys užsieniečiai galėtų būti neįleidžiami į šalį, o NVO darbuotojai netektų prieigos prie pasienio teritorijų. Taip pat žadama „patikrinti saugumą“ įvairiose organizacijose.
G.Sorosas nuo 1979 metų, kai buvo įkurtas tuometis Atviros visuomenės institutas, fondams skyrė daugiau nei 32 mlrd. JAV dolerių. Fondai veikia daugiau nei 100 šalių, Vengrijoje – nuo 1984-ųjų.
Mato orbanizmo ženklų
Iš dalies G.Soroso organizacijų irgi finansuojamo Atviros Lietuvos fondo (ALF) direktorė Sandra Adomavičiūtė 15min sakė, kad kol kas konkrečių priežasčių dėl pasitraukimo iš Budapešto pasakyti negali.
Įdomu tai, kad Vidurio Europos universitetas, kurį 1991 metas Budapešte irgi įsteigė G.Sorosas, toliau veiks, nors Vengrijos valdžia pernai užsimojo išstumti jį iš šalies.
S.Adomavičiūtė patikino, jog ALF veiklai Lietuvoje jokios grėsmės nėra – kol kas.
S.Adomavičiūtė: „Kol kas mūsų kažkaip neklibina. Pasirodo vienas kitas piktas komentatorius, tačiau nesulaukėme jokios atakos. Tikimės, kad ir nesulauksime.“
„Tai, kas vyksta Vengrijoje, Lietuvos neliečia. Mes esame savarankiškas, nepriklausomas fondas. Paramos šiek tiek gavome, bet esame jau kiek atkirsti nuo didžiosios šeimos. Aišku, kalbama apie mūsų partnerį, tad vis tiek gaila“, – kalbėjo S.Adomavičiūtė.
Jos teigimu, organizacija nuolat ieško papildomų finansavimo šaltinių, bet nepriklausomai nuo jų „turi vertybes, kurias gina“.
ALF Lietuvoje su netrumpa pertraukia veikia nuo 1990 metų. 2008-aisiais fondas buvo sustabdęs veiklą, tačiau praėjusiais metais ją atnaujino.
„ALF suvienyti intelektualai sekė aktualijas, jautriai stebėjo Lietuvos valstybei bei visuomenei kylančias vidaus bei išorės grėsmes ir 2015 metų pabaigoje nusprendė imtis iniciatyvos. Šiais metais sausio 19 dieną iniciatyvinės grupės susirinkime išrinkta ALF valdyba, patvirtinta veiklos strategija“, – penai pranešė fondas.
Ar ALF direktorė jaučia tam tikras orbanistines nuotaikas ir Lietuvoje?
„Kol kas mūsų kažkaip neklibina. Pasirodo vienas kitas piktas komentatorius, tačiau nesulaukėme jokios atakos. Tikimės, kad ir nesulauksime. Giname demokratines vertybes ir proeuropietišką požiūrį“, – 15min teigė S.Adomavičiūtė.
Fondo vadovybė visgi atidžiai stebi politinius veiksmus Lietuvoje: „Jeigu bus stiprių susikirtimų dėl žmogaus teisių ir laisvių, mes, žinoma, stosime šiek tiek į kitą pusę. Kol kas viskas lyg ir normalu, tad nesame politiškai aktyvūs, bet situaciją stebime.“
Ir kokia situacija? „Jei atvirai, orbaniškų, lenkiškų pozicijų ženklų matome. Tokie žmonės Lietuvoje galbūt dar viską daro ne visai profesionaliai, bet kad sekama tomis tradicijomis – tikrai taip“, – tvirtino S.Adomavičiūtė.
