Prieš įžengdamas į sinagogą Romoje popiežius padės gėlių prie paminklo Italijos žydams, kurie 1943 metais buvo masiškai vežami į Vokietijos koncentracijos stovyklas. Atrodė, jog šis seniai planuotas vizitas taip niekada ir neįvyks, nes gruodį Benediktas XVI paskelbė prieštaringai vertinamą karo metų popiežių „garbinguoju“, taip dar labiau jį priartindamas prie šventojo statuso. Daug įtakingų žydų bendruomenės narių tebereiškia nepasitenkinimą popiežiaus sprendimu, todėl Italijos vyriausiasis rabinas Giuseppe Larasas atsisakė dalyvauti renginyje, o Izraelio ambasadorius prie Šventojo Sosto priminė, kad „katalikų nusiteikimas prieš žydus tebeegzistuoja“.
Tačiau Vatikanas tebegina popiežiaus sprendimą ir aiškina, kad Pijus XII buvo paskelbtas „garbinguoju“ dėl jo dievobaimingumo, o ne dėl vaidmens istorijoje. Be to, Katalikų bažnyčia tvirtina, jog 1939–1958 metais jai vadovavęs Pijus XII per karą išgelbėjo daug žydų, kurie buvo slepiami bažnyčiose, o žydų Holokausto jis viešai nepasmerkė todėl, kad nenorėjo dar labiau pabloginti jų padėties.
Popiežiaus vizitą į sinagogą sveikina tik Niujorko rabinas Arthuras Schneieris, kuris 2008 metais buvo priėmęs JAV viešėjusį Benediktą XVI Rytų Parko sinagogoje. Jis jau atvyko į Italiją ir gyrė šio žingsnio simbolinę reikšmę. „Pereiti tiltu per Tibrą (atvykti iš Vatikano į Romą) – labai labai reikšminga ir simboliška. Ypač mūsų laikais, kai simboliniai gestai atlieka svarbų vaidmenį veikiant širdis ir protus“, – sakė holokaustą išgyvenęs A.Schneieris. Tačiau jis prisipažino, kad Vatikano sprendimas pagerbti Pijų XII likus vos keturioms savaitėms iki popiežiaus vizito Romos sinagogoje privertė jį „kilstelėti antakius – švelniai tariant“.
Tuo tarpu Romos didysis rabinas Riccardo Di Segni mano, kad popiežiaus apsilankymas sinagogoje yra ženklas, jog Benediktas XVI nori „tęsti dialogą“, nes būtent sausio 17-ąją jo pirmtakas Jonas Paulius II paskelbė žydų ir katalikų dialogo diena. Mat Romos judėjų bendruomenė tą dieną mini „Švino moedą“ – stebuklingą išsigelbėjimą nuo 1793 metais krikščionių planuoto įvykdyti pogromo žydų gete. 82 metų Benediktas XVI jau ne kartą buvo pakliuvęs į diplomatinį konfliktą su žydų bendruomene. Žydai buvo nepatenkinti, kai jis nusprendė sugrąžinti katalikų Didžiojo penktadienio mišių lotynišką liturgiją, kurioje meldžiamasi už žydų atsivertimą į krikščionybę. Tačiau pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI viešnagė Izraelyje, per kurią Šventasis Tėvas meldėsi prie Raudų sienos Jeruzalėje, kiek sumažino įtampą tarp žydų ir katalikų.
