Šis variantas šalies agresorės valdantiesiems sluoksniams gali būti iš dalies priimtinas. Maždaug penktadalis Ukrainos teritorijos yra po okupanto padu. Rengiami – nors niekaip neprasideda – į nelaisvę patekusių „Azov“ karių parodomieji teismai, ruošiamasi okupuotų sričių „referendumams“, iš tolimesnių Rusijos sričių beveik nenutrūkstamai juda ešelonai su ginkluote, technika, amunicija bei iškrypėliais savanoriais, besiruošiančiais prisidėti prie kažkada „broliškos“ ukrainiečių tautos žudymo.
Pačioje Rusijoje jau nedaug kas kalba apie prezidento Volydymyro Zelenskio pašalinimą ir Kyjivo užėmimą, tačiau nedaug kas kalba ir apie ne visai pagal planą vykstančios „specialios karinės operacijos“ eigą.
Kalbėjimas apie tai gresia Baudžiamojo kodekso straipsniais, bendravimu su tardytoju ir galiausiai – bendryste su kameros draugais.
Paskaičius rusiškus interneto forumus, kuriuose aptarinėjamos karo Ukrainoje detalės ir perspektyvos, be apimančio siurrealizmo įspūdžio, ryškėja viena tendencija – noras matyti Ukrainą, kurioje kuo mažiau ukrainiečių, o tam puikiai tinkama dar Pirmojo pasaulinio karo metu naudota teritorijos „kąsnelis po kąsnelio“ grobimo taktika, miestų griovimas, Ukrainos ekonomikos naikinimas ir jos karinės galios mažinimas.
Egzistuoja toks objektyvus faktorius kaip karinių pajėgų pusiausvyra mūšio lauke.
Viena vertus – liepos ir rugpjūčio mėnesį prognozuotas ukrainiečių masinis kontrpuolimas neįvyko. Nėra nei pakankamai ginkluotės, nei tinkamai paruoštų karių.
Kita vertus – „dar rimtai net nepradėjusi“ Rusijos armija buksuoja ir negali pademonstruoti jokio proveržio. Abi šalys kaupia jėgas, patirtį ir rezervus, kartu laukdamos vieno ar kelių klaidingų priešo veiksmų, kurie stebuklingai pakeistų karo eigą, įgalindami perimti iniciatyvą.
Ukrainos generalinis štabas strateginiam lygmenyje tokių klaidų kol kas nedemonstravo, rusai savo klaidas užglaisto tradiciškai – nuosava mėsa ir priešininko pajėgumus viršijančia ugnies galia.
Abi pusės nekalba apie teritorines nuolaidas, deklaruoja kovą iki galo ir į derybas nėra linkusios.
Savotiška pato situacija analitikus verčia ateities scenarijus burti iš savo įžvalgų ir praeities refleksijų kokteilio. O praeitis sufleruoja gana įdomias analogijas – kada Rusijai ima nesisekti, jai į pagalbą ateina „Generolas Žiema“. „Istorija nesikartoja, tačiau – rimuojasi“, ne kartą kartotas ir kiek banalus posakis šiuo atveju gali suveikti.