Pirmasis žinomas baltarusių teroristas buvo eserų partijos narys Ivanas Pulichovas. 1906 m. sausio 27 d. iš cerkvės išeinantiems Minsko gubernatoriui Kurlovui ir policmeisteriui Norovui jis po kojomis numetė bombą. Ši nesprogo.
I.Pulichovas buvo pakartas Minsko kalėjimo kieme, o jo vardu vėliau buvo pavadinta viena Baltarusijos sostinės gatvė.
Teroro aktų šedevru fašistinės okupacijos metais tapo Minsko gauleiterio Vilhelmo Kubės susprogdinimas, kurį 1943 m. rugsėjo 22 d. suorganizavo Baltarusijos pogrindininkai. Tuo metu labiausiai saugomas žmogus Baltarusijoje buvo susprogdintas anglų gamybos mina nuosavoje lovoje. Greta miegojusi V.Kubės žmona nenukentėjo.
Nesugaunamieji teroristai
1997 metais Baltarusijoje įvykdyta daugiausia sprogdinimų. Kaip tik tais metais pirmą kartą pasireiškė ir „Baltarusijos išlaisvinimo armija“, prieštaraujanti Baltarusijos ir Rusijos suartėjimo kursui. Organizacija prisiėmė atsakomybę už kelis sprogimus.
1997 m. balandžio 28 d. įvyko sprogimas dujų užpildymo stotyje Minsko srityje. Tų pačių metų balandžio 30 d. susprogdinta dujotiekio atšaka Minsko srityje. 1997 m. rugsėjo 10 d. sprogimai apgadino Tarybų rajono Minske ir Zaslavlio miesto Minsko srityje teismų pastatus. Už visus šiuos sprogimus atsakomybę prisiėmė „Baltarusijos išlaisvinimo armija“. Nė vienu atveju žmonės nenukentėjo, kaltų nebuvo rasta.
 |
| V.Semaško nuotr. /Sprogimas Minske sukėlė siaubą visoje Baltarusijoje |
1997 m. balandžio 4 d. sprogimas nugriaudėjo gyvenamajame name Minske, kuriame gyveno Minsko aviacinio remonto gamyklos darbuotojai. Nukentėjusių vėl nebuvo, o žiniasklaida elektroniniu paštu gavo laišką, pasirašyta organizacijos „Naujoji tvarka“. Organizacija prisiėmė atsakomybę už sprogimą, kurio priežastimi įvardintas kerštas valdžiai ir milicijai už represijas, taikomas opozicijai.
Sprogimo organizatoriai nebuvo rasti, o organizacija apie save daugiau nepriminė.
2001 m. gegužės 31 d. - birželio 1 d. Minske turėjo įvykti 12-os NVS valstybių prezidentų susitikimas. Susitikimo išvakarėse, 2001 m. gegužės 30 d., apie 23.37 val., į Rusijos ambasados teritoriją Minske kažkas per tvorą įmetė rankinę granatą. Per sprogimą žmonės nenukentėjo, prezidentų susitikimas praėjo sklandžiai, o incidento organizatoriai nebuvo nustatyti.
Vitebskas: prisipažino ir nesėdo
Dar labiau klasikinius teroro aktus priminė 2005 metais įvykę sprogimai Vitebsko mieste. Pirmasis sprogimas miesto centre nugriaudėjo rugsėjo 14 d. apie 19 val. ties visuomeninio transporto stotele. Visai greta esančiame amfiteatre vyksta populiarus muzikos festivalis „Slavianskij bazar“. Sprogmuo buvo paslėptas gėlių klomboje po menku žemių sluoksniu greta pėsčiųjų tako. Užtaisas buvo įdėtas į nedidelę skardinę (maždaug alaus skardinės dydžio), jį sudarė sprogstamoji medžiaga ir smulkios metalinės detalės – varžtai, veržlės. Tąkart skeveldromis buvo lengvai sužaloti du žmonės.
Užtaisas sprogo darbo dienos pabaigoje, tuo metu, kai vakare pro šalį eina nemažai žmonių. Todėl manoma, kad sprogimu buvo taikytasi į atsitiktinius praeivius.
Antrasis sprogimas nugriaudėjo rugsėjo 22 d. apie 22.17 val. Lenino g., vos už kilometro nuo pirmojo sprogimo vietos. Kaip ir praėjusį kartą, sprogmuo, paslėptas plono metalo skardinėje, prikimštoje varžtų ir veržlių, buvo klomboje visai greta judraus pėsčiųjų tako. Sprogimo laikas vėl buvo parinktas taip, kad greta būtų žmonių. Tik per laimingą atsitiktinumą Kultūros centre vykęs koncertas užtruko ir didžioji masė praeivių į įvykio vietą plūstelėjo vėliau, nei buvo tikimasi.
Manoma, kad sprogimo galia prilygo 200–400 g trotilo sprogimo galiai. Tąkart medikų pagalbos prireikė 43 žmonėms. Aštuoni iš jų buvo paguldyti į ligonines, trys buvo sužaloti sunkiai, tačiau jų gyvybei pavojus nebuvo iškilęs.
 |
| V.Semaško nuotr. /Sprogimas Minske sukėlė siaubą visoje Baltarusijoje |
Po sprogimo kai kurios žiniasklaidos priemonės gavo pranešimų, kad sprogimus organizavo „Baltarusijos liaudies išvadavimo armija“, kuri, kaip ir 1997 m. apsireiškusi „Baltarusijos išlaisvinimo armija“, nepritaria valdžios veiksmams. Oficialioji opozicija atsiribojo nuo laiško autorių.
Jau kitą dieną po sprogimo KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas Vasilijus Dementjevas pranešė, kad „iš įvykio vietos, būtent iš sprogimo vietos, nubėgo jaunuolių grupelė. Šiuo metu yra sulaikytų, turime įtariamųjų“.
Netrukus žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad sulaikytieji prisipažino prisidėję prie sprogimų organizavimo. Tačiau vėliau šiuos sulaikytuosius teko paleisti. Lieka tik spėlioti, kaip jie „prisipažino“. Kiti įtariamieji nebuvo sulaikyti.
Minskas: visi baltarusiai įtariamieji
2008 m. įvykęs incidentas radikaliai pakeitė masinių renginių tvarką visoje Baltarusijoje. Tąkart šventiniame koncerte, kuriame dalyvavo ir prezidentas, sprogo savadarbis sprogmuo. Per sprogimą nukentėjo apie 50 žmonių – daugiausia jauni žmonės. Keturi buvo sužaloti labai sunkiai, jiems buvo pažeisti vidaus organai. Daugumai žmonių skeveldros sužalojo kojas. Sprogimo vieta buvo visai netoli scenos.
Įdomu tai, kad likus kelioms valandoms iki koncerto vaikai rado vieną paslėptą sprogmenį ir perdavė jį milicijai. Valdžia nusprendė, kad jei sprogmuo jau surastas, koncertą atšaukti nėra prasmės. Deja, po vidurnakčio detonavo antrasis sprogmuo.
Nesuveikusį sprogmenį ekspertai, padedami kolegų iš Rusijos, išardė tiesiog iki mikroskopinių dalelių. Bomba buvo paslėpta sulčių pakelyje. Pigus elektromechaninis žadintuvas buvo nustatytas taip, kad bomba sprogtų 2 val. nakties. Kitų šaltinių teigimu, abu sprogimai turėjo nugriaudėti po vidurnakčio beveik vienu metu.
Sprogmens pagrindą sudarė maždaug 300 g trotilo, išimto iš Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų, kurių Baltarusijoje nesunkiai galima rasti mūšių vietose. Pakelio sienelės buvo apklijuotos varžtais.
Nesuveikęs sprogmuo, kurį rado vaikai, buvo įdėtas į iš pažiūros naują sulčių pakelį. Atrodė, kad kažkas iš daugybės iškylautojų tiesiog pamiršo sultis žolėje.
Įvykį valdžia įvertino kaip „chuliganizmą“. Nors skeveldrinio sprogmens naudojimas žmonių susibūrimo vietoje labiau panašus į terorizmą. Sekant geriausiomis baltarusiškomis tradicijomis, buvo pranešta apie pastangas nusikaltimą ištirti per „įmanomai trumpą laiką“.
Pasak įtariamojo, jam pavyko išvengti privalomos visų Baltarusijos gyventojų vyrų daktiloskopijos, kuri buvo atlikta po sprogimo 2008 metaisIeškoti kaltųjų buvo mestos visos Baltarusijos specialiosios tarnybos. Ant nesprogusios bombos jos aptiko vieno piršto atspaudą ir ėmė ieškoti, kam jis priklauso.
Vidaus reikalų ministerijos antiteroristinių operacijų grupė „Almaz“ Minsko Geležinkeliečių kultūros namuose, kuriuose renkasi monetų, apdovanojimų ar šiaip sendaikčių kolekcininkai, atliko „valymą“, kurio esmė – „gulėk ir nejudėk“. Iš visų, kurie turėjo nelaimės atsidurti toje vietoje, buvo paimti pirštų atspaudai. Nustatyta, kad sprogmens gamintojo tą dieną tarp kolekcininkų nebuvo.
KGB grupė „Alfa“ patikrino Ždanovičių turgaus, kur taip pat parduodamas įvairus karinis šlamštas, sendaikčių pardavėjus. Teroristai elitiniams KGB kovotojams neįkliuvo, tačiau spec. būrio rankose atsidūrė diskai su pornofilmais.
Vėliau pirštų atspaudus pradėta imti iš žmonių, kurių mobilieji telefonai veikė sprogimo apylinkėse. Tokių buvo šimtai tūkstančių. Tuo pat metu visoje Baltarusijoje pradėta tikrinti žmones, turinčius chemijos žinių, išmanančius sprogmenis, karinių senienų kolekcininkus. Visoje šioje minioje taip pat neatsirado žmogaus, kurio pirštų atspaudas sutaptų su teroristo atspaudu.
Be dėmesio neliko ir Baltarusijos opozicija. Opozicionierių pirštų atspaudų lyginimas su atspaudu ant sulčių pakelio rezultatų nedavė, o ir dauguma sulaikytųjų sprogimo dieną buvo toli nuo įvykio vietos.
Bandyta atsekti ir sulčių pakelio kelią. Beveik visose Baltarusijos parduotuvėse buvo iškabinti skelbimai, kuriuose sulčių gamintojas žadėjo piniginį atlygį tam, kas praneš, iš kurios partijos galėjo būti sultys. Tačiau ir tai tyrėjų neatvedė iki sprogdintojo.
Štai tada kažkam į galvą atėjo geniali mintis – surinkti visų Baltarusijos gyventojų pirštų atspaudus. O tai – maždaug 9 mln. 600 tūkst. žmonių. Daktiloskopuoti atsisakyta tik vaikus ir visiškai senus žmones. Nenorintiems paklusti buvo taikomos „administracinio poveikio priemonės“ – žmonės tiesiog buvo gąsdinami. Nepaisant to, įtariamųjų taip ir nepavyko surasti.
Legendinis sprogdintojas
Po 2011 m. balandžio 11 d., apie 17.58 val., Minsko metro stotyje „Oktiabrskaja“ nugriaudėjusio galingo sprogimo nesurasti įtariamųjų jau nebuvo įmanoma. Per sprogimą žuvo 12 žmonių, daugiau nei 150 buvo sužaloti, kelios dešimtys — sunkiai.
Metro linijos Minske kertasi miesto centre, ten, kur įsikūrusi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos darbo rezidencija. Metro stotys „Oktiabrskaja“ ir „Kupalovskaja“ jungiasi bendru išėjimu ir ilgu koridoriumi. Besijungiantys abiejų stočių išėjimai, ypač piko valandomis, yra judriausios Minsko vietos. Ypač daug žmonių būna toje vietoje, kurioje nugriaudėjo sprogimas.
Sprogstamasis užtaisas, prilygstantis 3 kg trotilo užtaisui, buvo paslėptas po suoliuku dideliame krepšyje. Pasak valdžios atstovų, sprogmuo buvo prikimštas metalinių rutuliukų. Šioje stotyje suoliukai įtaisyti ant masyvių betoninių pagrindų. Jie iš dalies susilpnino sprogimo galią ir padėjo išvengti daugiau aukų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vyras atnešė gėlę. |
Atsakomybės už sprogimą niekas neprisiėmė, bet A.Lukašenka pareikalavo, kad nusikaltėlis būtų iškastas nors iš po žemių. Po šiek tiek daugiau nei paros A.Lukašenka paskelbė, kad nusikaltimas išaiškintas, o jo vykdytojai sulaikyti.
Milicija sulaikė penkis įtariamuosius. Svarbiausias jų — 25 metų sprogdintojas — prisipažino įvykdęs ne tik šį, bet ir ankstesnius teroro aktus Minske bei Vitebske.
Pasak šaltinio Baltarusijos teisėsaugoje, Minsko metropoliteno vaizdo kamerų nufilmuotuose kadruose matyti, kaip šis žmogus padeda krepšį ant suolo stoties „Oktiabrskaja“ platformoje, po to pakyla eskalatoriumi, aikštelėje tarp stočių atlieka rankų judesius po drabužiais, matyti, kaip sprogsta krepšys. Pasak tyrėjų, sprogdintojas specialiai palaukė, kol prie sprogmens susirinks daugiau žmonių.
Pareigūnai peržiūrėjo kelių dienų vaizdo medžiagą visose metro stotyse ir nustatė, kad įtariamasis iš metro išeidavo „Frunzenskaja“ stotyje. Antradienį sekliai prie šios stoties pamatė įtariamąjį ir iškvietė antiteroristinę grupę, kuri jį surado nuomojamame bute drauge su mergina.
Hanibalas Lekteris
Pasak BNS, per apklausą įtariamasis pranešė, kad pirmąjį teroro aktą įvykdė Vitebske 2005 metų rugsėjį. Po to likęs nenubaustas jis atitarnavo Baltarusijos armijoje. Sugrįžęs iš armijos esą internete sužinojo, kaip pasidaryti galingesnį sprogstamąjį įtaisą, jį pasidarė ir susprogdino 2008 metų liepos 3 dieną Minske, per Nepriklausomybės dienos iškilmes.
Pasak įtariamojo, jam pavyko išvengti privalomos visų Baltarusijos gyventojų vyrų daktiloskopijos, kuri buvo atlikta po sprogimo 2008 metais.
Šaltinis praneša, kad psichiatrai jau kalbėjosi su įtariamuoju. „Pasak psichiatrų, įtariamasis yra pakaltinamas. Savo veiksmus jis aiškina tuo, kad jam malonu matyti žmogaus kančią. Psichiatrai palygino įtariamąjį su išgalvotu kino filmo veikėju Hanibalu Lekteriu“, – sakė pašnekovas.
Įtariamasis teigia, kad veikė vienas. Savo veiksmų politinių motyvų jis nepateikia.
Tai, kad neaiškūs teroristo motyvai, pripažįsta ir A.Lukašenka. „Svarbiausia – mes žinome, kas ir kaip įvykdė šį teroro aktą. Kol kas nežinoma, kam. Bet ir tai bus žinoma“, – sakė A.Lukašenka. Jis nurodė generaliniam prokurorui apklausti opozicijos aktyvistus, kurie galbūt žino teroro aktų užsakovus.
