Graikų kilmės amerikiečių žurnalistė Joanna Kakissis portale „National Public Radio“ rašo, kad tiek Graikija, tiek Makedonija konfliktą dėl pavadinimo mato kaip egzistencinį ir nacionalinės tapatybės klausimą.
Anot J.Kakissis, senovės istoriją garbinančiai Graikijai šis klausimas – itin jautrus.
J.Ker-Lindsay: „Graikijoje konfliktui dėl pavadinimo suteikta tiek simbolizmo, kad jis tapo totemiškas. Jis taip įsišaknijo į istoriją ir tapatybę, kad žmonėms nebėra lengva elgtis racionaliai.“
„Graikijoje konfliktui dėl pavadinimo suteikta tiek simbolizmo, kad jis tapo totemiškas, – teigė Balkanų analitikas iš Šv. Marijos universiteto Jungtinėje Karalystėje Jamesas Ker-Lindsay. – Jis taip įsišaknijo į istoriją ir tapatybę, kad žmonėms nebėra lengva elgtis racionaliai.“
Graikija teigia, kad Makedonija turėtų vadintis tik šiaurinis šalies regionas, Antikos laikais buvęs karaliaus Aleksandro Didžiojo tvirtove.
Atėnams Makedonija kultūriškai ir istoriškai visiškai nesusijusi su jokia kita šalimi, įskaitant šiaurinę kaimynę.
1991 m. iširus Jugoslavijai ir Makedonija besivadinusiai respublikai paskelbus nepriklausomybę, šalis į Jungtines Tautas (JT) buvo priimta laikinu Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM) pavadinimu.
Nors Graikija ir ES palaiko pavadinimą FYROM, daugiau nei 140 šalių, įskaitant Lietuvą, pripažįsta šią Balkanų valstybę kaip „Makedonijos Respubliką“.
Tuo tarpu jau penkerius metus Lietuvoje gyvenantis makedonas Darko Jakimovskis mano, kad pavadinimas FYROM savaime yra oksimoronas. „Kaip kažkas gali būti buvusia respublika to, kas jau nebeegzistuoja?“, – retoriškai klausė D.Jakimovskis.
Nors ir norintis, kad gimtoji šalis vadintųsi Makedonijos Respublika, D.Jakimovskis tikina, jog neverta ginčytis dėl istorijos subtilybių.
„Nesvarbu, kaip jie nuspręs pavadinti šalį, aš visada būsiu makedonas. Nenoriu kalbėti apie istoriją, nes ji labai sudėtinga. Galima ilgai ginčytis dėl istorijos, tačiau manau, kad tai yra beprasmiška“, – pridūrė jis.
Erzina Graikiją
Ankstesnė vyriausybė, vadovaujama ultranacionalisto Nikolos Gruevskio, erzino Graikiją pavadindama oro uostą ir pagrindinį greitkelį Aleksandro Didžiojo vardu, o sostinę Skopję užpildydama karaliaus ir jo tėvų Pilypo II bei Olimpijos skulptūromis.
Tuo tarpu dabartinis premjeras Zoranas Zaevas pažadėjo pervadinti greitkelį ir oro uostą, penktadienį iš jo buvo pašalinta didžiulė bronzinė Aleksandro Didžiojo skulptūra. 2015-aisiais premjeras sakė, kad ankstesnės vyriausybės veiksmai tik „kuria priešus“.
Su juo sutinka ir makedonas D.Jakimovskis.
„Pirmiausia manau, kad diskusijos tęsiasi pernelyg ilgai – 26 metai yra per daug. Manau, kad abi šalys nepakankamai norėjo rasti sprendimą, Graikija galbūt turėjo pernelyg aukštus reikalavimus.
Tuomet Makedonija pradėjo demonstruoti priešiškumą pervadindama oro uostą ir greitkelį Aleksandro Didžiojo vardu. Apskritai, kas suteikia pavadinimą greitkeliui?“, – 15min sakė jis.
Z.Zaevas ir Graikijos premjeras Aleksis Cipras svarsto sudėtinius šalies pavadino variantus – t. y. prie „Makedonijos“ pridedant geografinę reikšmę turintį papildomą žodį.
Tarp pateiktų pasiūlymų – „Aukštutinė Makedonija“, „Šiaurės Makedonija“, „Vardaro Makedonija“ ir „Makedonija-Skopjė“.
Kol Graikijos ir Makedonijos premjerai bando ieškoti sprendimo, šalyje netyla protestai. Antradienį į sostinės Skopjė gatves išėjo tūkstančiai makedonų. Iškėlę Makedonijos valstybės vėliavos spalvomis išmargintus skėčius, jie skandavo: „Tegyvuoja Makedonija!“ ir „Makedoniečiai!“
Protestuotojai reikalavo nutraukti šiuo metu vykstančias Skopjės ir Atėnų derybas, jose dalyvaujantis Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias net sulaukė grasinimų nužudyti.
Vargas dėl NATO ir ES
Atėnai, grasinę vetuoti Makedonijos prisijungimą prie NATO ir galintys blokuoti jos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.
Atėnai ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.
D.Jakimovskis: „Nemanau, kad jie tai spės padaryti iki birželio. Pirmiausia todėl, kad norint pakeisti šalies pavadinimą, reikia pakeisti konstituciją. Tam reikėtų dviejų trečdalių parlamentarų pritarimo arba referendumo.“
Paklaustas, ar ginčas galėtų būti išspręstas iki Bulgarijos pirmininkavimo ES pabaigos birželį, bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė, kad jis „tuo tvirtai įsitikinęs“.
Tuo tarpu D.Jakimovskis tokiais žodžiais abejoja.
„Nemanau, kad jie tai spės padaryti iki birželio. Pirmiausia todėl, kad norint pakeisti šalies pavadinimą, reikia pakeisti konstituciją. Tam reikėtų dviejų trečdalių parlamentarų pritarimo arba referendumo“, – 15min sakė jis.
Makedonas teigia, kad žmonės nėra tinkamai informuojami – daugelis nežino, kad net ir pakeitus šalies pavadinimą, Makedonija netaptų ES nare mažiausiai iki 2025 metų. Be to, šį sprendimą turi priimti visos Bendrijai priklausančios šalys.
Makedonijai netapus NATO ir ES nare, iš to naudos gautų Rusija, siekianti išplėsti įtaką Balkanuose ir besipriešinanti Aljanso ekspansijai Europoje.
Graikijos interesai
„Bloomberg“ rašo, kad A.Ciprui Makedonijos vardo pakeitimas reikštų užsienio politikos pergalę siekiant užtikrinti saugumą įtampos kupinoje Europos dalyje. Be to, taip jis galėtų pagerinti įvaizdį prieš kitąmet vyksiančius rinkimus.
Anot I.Armakolo, populistai politikai graikams nepaaiškina, kad konfliktas tik silpnina Graikijos įtaką Balkanuose ir už jų ribų.
Graikija – viena didžiausių užsienio investuotojų mažojoje kaimynėje, graikų kompanijos kontroliuoja Makedonijos naftos perdirbimo gamyklą ir antrą didžiausią banką.
Tuo tarpu Makedonijos universiteto Graikijoje profesorius Ioannis Armakolas portalui NPR teigė, kad Graikijos politikai naudojasi šiuo klausimu siekdami politinės naudos ir pakurstyti nacionalizmą.
Anot I.Armakolo, jie graikams nepaaiškina, kad konfliktas tik silpnina Graikijos įtaką Balkanuose ir už jų ribų.
Atėnų politinės analizės portalo „Macropolis“ redaktorius Nickas Malkoutzis rašo, kad dauguma graikų yra tvirtai įsitikinę, jog „įmanoma kažkokia diplomatinė gudrybė, o faktas, kad daugiau nei 100 šalių jau pripažįsta „Makedonijos Respublikos“ pavadinimą, gali kažkokiu būdu būti atšauktas arba ignoruojamas“.
„Tai – atitrūkimas nuo realybės“, – mano N.Malkoutzis.
