Po 2011-ųjų pastebėta mažai ženklų, kad Iranas bando sukurti balistines raketas, galinčias išskristi iš Artimųjų Rytų teritorijos ribų. Be to, Irano lyderiai žadėjo neketinantys tokių raketų sukurti.
Vis dėlto šį pavasarį ginklų ekspertai iš Kalifornijos peržiūrėjo naujas Irano valstybinės televizijos laidas, kuriose buvo aukštinamas 2011 m. žuvęs kariuomenės mokslininkas.
Tose laidose jie išgirdo informacijos, sufleruojančios, kad prieš mirtį Hassanas Moghaddamas dirbo slaptame komplekse, įsikūrusiame atokioje Irano dykumoje. Tas kompleksas veikia iki šių dienų.
Keletą savaičių tyrėjai akylai peržiūrinėjo palydovines komplekso nuotraukas. Jų teigimu, panašu, kad čia dirbama su pažangiais raketų varikliais ir raketų kuru. Paprastai darbas vyksta naktimis.
Anot komplekso struktūrą išanalizavusių tyrėjų, greičiausiai čia kuriamos ilgo nuotolio balistinės raketos.
Tokia programa nepažeistų nei 2015 m. pasirašyto Irano branduolinio susitarimo, nei bet kokios kitos oficialios sutarties.
Vis dėlto užbaigta ilgo nuotolio balistinių raketų programa keltų grėsmę Europai ir net JAV. Be to, tokios raketos tik padidintų įtampą tarp Teherano ir Vašingtono.
„The New York Times“ prašymu penki palydovines nuotraukas išanalizavę ekspertai nepriklausomai patvirtino, kad Iranas greičiausiai kuria ilgo nuotolio balistinių raketų technologiją.
Tarptautinio strateginių studijų instituto raketų ekspertas Michaelas Ellemanas teigė, kad Teheranas tarpžemyninių balistinių raketų (IBCM) gali turėti po 5–10 metų.
Tarptautinio strateginių studijų instituto raketų ekspertas Michaelas Ellemanas teigė, kad Teheranas tarpžemyninių balistinių raketų (IBCM) gali turėti po 5–10 metų.
Irano spaudos atstovas Jungtinių Tautų (JT) misijoje Alireza Miryousefis pareiškė nekomentuosiantis karinių klausimų.
Paslaptingas Šahrudo kompleksas
Į galimai Irano vystomą ilgo nuotolio raketų programą dėmesį atkreipė jaunas mokslininkas Fabianas Hinzas. Jis tyrė, kaip Irano valstybinė žiniasklaida nušviečia 2011 m. žuvusį H.Moghaddamą.
F.Hinzas siekė surasti kokių nors užuominų apie tai, kiek toli prieš mokslininko mirtį buvo pažengusi branduolinė programa.
Iš H.Moghaddamo kolegų bei šeimos narių komentarų Irano žiniasklaidoje galima nuspėti, kad jo darbas buvo tyliai tęsiamas ir po mokslininko mirties.
F.Hinzas taip pat rado užuominą, kur tie darbai galėjo vykti. 2017 m. Irano žurnalistų asociacijos pasidalintoje nuotraukoje jis pamatė šalia garsaus leitenanto stovintį H.Moghaddamą. Prie vyrų buvo sudėtos dėžės su užrašu „Šahrudas“.
Būtent nuo Šahrudo miesto apie 40 km nutolusiame komplekse 2013 m. buvo atliktas vienintelis balistinės raketos bandymas. Buvo manoma, kad po to čia nevyko jokie darbai ar bandymai, o žvelgiant iš palydovo kompleksas atrodė nenaudojamas.
Vis dėlto lygindami per keletą metų padarytas palydovines nuotraukas tyrėjai pastebėjo, kad pamažu augo pastatų skaičius.
Išduoda degimo žymės
Dauguma karinių technologijų, bent jau pradinėje stadijoje, gali būti vystomos patalpose. Balistinių ginklų laboratorijos, aerodinaminiai vamzdžiai ir sodrinimui skirtos patalpos gali būti paslėptos pastatų viduje arba po žeme.
Balistinės raketos – išimtis. Varikliai turi būti įtalpinti į stovus, bandymai atliekami jas sprogdinant – toks pavojingas darbas paprastai atliekamas lauke. Kai bandymai atliekami dykumose, tokiose kaip aplink Šahrudą, jie gali palikti žvakių liepsnas primenančias degimo žymes.
Balistinės raketos – išimtis. Varikliai turi būti įtalpinti į stovus, bandymai vykdomi jas sprogdinant – toks pavojingas darbas paprastai atliekamas lauke. Kai bandymai atliekami dykumose, tokiose kaip aplink Šahrudą, jie gali palikti žvakių liepsnas primenančias degimo žymes.
Tyrėjai, analizuodami palydovų nuotraukas, keletą kilometrų nuo paslaptingo komplekso nutolusiame krateryje aptiko dvi dideles degimo žymes.
Tos žymės atsirado pakankamai neseniai: 2016 m. ir 2017 m. birželį.
Tyrėjai skaičiuoja, kad 2017 m. bandymo metu naudotas stovas svėrė 370 tonų. Vadinasi, raketos variklio keliamoji galia galėjo būti 62–93 tonų – pakankama tarpžemyninei balistinei raketai.
Raketos kosmoso programai?
Tyrėjai užfiksavo, kad į ir iš tunelio važiuoja daug sunkiųjų transporto priemonių. Todėl manoma, kad po Šahrudo kompleksu plyti didelė požeminė struktūra. Kol kas mokslininkai nežino, kam ji skirta.
Tyrėjus stebina tai, kad nematyti jokio kuro: jokių saugyklų, kurą vežančių sunkvežimių ar degalinių.
Todėl manoma, kad čia kuriami varikliai, varomi kietuoju kuru. Tiesa, naudoti kietąjį kurą kur kas pavojingiau ir sudėtingiau nei skystąjį. Nors paprastai jis naudojamas civilinėms programoms, pavyzdžiui, skrydžiams į kosmosą, toks kuras pasitarnauja ir kariniais tikslais.
Raketas skystuoju kuru būtina papildyti iškart prieš paleidimą, vadinasi, tam reikia laiko ir specialių patalpų. Taip priešų pajėgoms tampa lengviau tokias raketas rasti ir jas sunaikinti.
Kietu kuru varomos raketos gali būti paslėptos nuošaliose vietovėse ir staigiai paleidžiamos.
Gali būti, kad Irane raketos kuriamos tam, kad būtų paleistos į kosmosą. Kai kurios šalys kosmosui skirtas raketas naudoja kaip bandomuosius tarpžemyninių raketų modelius. Šiaurės Korėja ir Indija būtent taip pradėjo savo ICBM programas.
Gali būti, kad Irane raketos kuriamos tam, kad būtų paleistos į kosmosą. Kai kurios šalys kosmosui skirtas raketas naudoja kaip bandomuosius tarpžemyninių raketų modelius. Šiaurės Korėja ir Indija būtent taip pradėjo savo ICBM programas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad Šahrude per metus galėtų būti pagaminamos trys raketos – nepakankamai arsenalui, tačiau užtektinai kosmoso programai. Taip galima įgyti žinių apie ICBM jų nekuriant.
„The New York Times“ rašo, kad kol kas sunku pasakyti, kodėl Iranas tobulina šias technologijas: ar kaip atsargumo priemonę augant įtampai tarp Teherano ir Vašingtono, ar siekiant daugiau svertų ateities derybose. O galbūt tiesiog eksperimentuoja su raketomis, kurios bus ištobulintos tik po keleto metų.
Irano ekspertė Dina Esfandiary iš Strategijos ir tarptautinių studijų centro teigė, kad darbai šiame komplekse greičiausiai yra apsauga nuo Irano branduolinio susitarimo žlugimo.
Jos teigimu, nepanašu, kad Iranas sparčiai juda ilgo nuotolio raketų gamybos link. Vis dėlto jis gali raketų gamybai ruoštis tuo atveju, jei Irano lyderiai vieną dieną nuspręstų, kad jos – reikalingos.
„Jie pasilieka tokią galimybę“, – sakė D.Esfandiary.
