Gitanas Nausėda kalbėjo apie tarptautinę politiką: septynios svarbiausios citatos

1. Santykiai su Lenkija.

„Nematyti pozityvaus pokyčio (dvišaliuose santykiuose, – red.) būtų tiesiog nusikaltimas. Per pastaruosius pora trejetą metų įvyko tikrai vertybinis konsolidavimasis, aš visada labai tikiu tais fundamentaliais veiksmais, kurie lemia mūsų santykių pagerėjimą. <...> Pirmiausia atkreipčiau dėmesį ne į tai, kas mus skiria, o į tai, kas mus vienija. Mes su Lenkija puikiai sutariame daugeliu geopolitinių klausimų – santykiai su Rytų partneriais, požiūris į Rusiją, ambicinga inovacijų, žalioji programa.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda

2. Parama Baltarusijai.

„Turime įsisąmoninti, kad revoliucijos, arba teigiami pokyčiai visuomenėje, kartais užtrunka ir ilgesnį laiką. Kartais tai gali būti dviejų trijų dienų revoliucijos, kartais, kaip Ukrainoje, tai gali būti keleto mėnesių revoliucijos, kartais tai gali užtrukti ilgiau. Šiandien mes turime konstatuoti, kad režimas brutalia jėga, kitokios minties persekiojimu konsolidavo savo situaciją ir tikisi, kad kartu su Rusijos pagalba gebės kontroliuoti situaciją ir artimiausioje ateityje. Vis dėlto aš galvoju, kad baltarusių tauta pabudo, ir pabudusios tautos užmigdyti net ir radikaliomis priemonėmis jau nebepavyks. <...> Tai yra procesas. Jokiu būdu negalime likti abejingi ir nusisukti nuo Baltarusijos, nes padaryti tai būtent dabar, mano akimis, būtų tiesiog išdavystė.“

3. Atsainus požiūris į Astravo AE.

„(Astravo atominė elektrinė, – red.) yra nuodai, kurie nuodija mūsų santykius, nuodijo nuo pat Astravo AE statybos pradžios. Reikia pripažinti, kad mūsų atsainus požiūris į Baltarusijos atominės elektrinės statybos klausimus prieš gerą dešimtmetį tikrai buvo klaida – jeigu nepavadinti to dar griežčiau. <...> Turime sąmoningai statomą tiksinčią bombą, kuri gali susprogti bet kuriuo metu.“

„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

4. Stringančios reformos Ukrainoje.

„Lietuvoje mes gebėjome įgyvendinti daugelį savo ekonomikos reformų net ir tokioje gana komplikuotoje aplinkoje, o Ukrainoje toks darbas kaip kova su korupcija, antikorupcijos institucijų sustiprinimas yra Sizifo darbas. Tai labai sudėtingas darbas, nes jisai paliečia interesus tų žmonių ir tų jėgų, kurios yra vis dar nepaprastai galingos Ukrainoje.“

5. Platesnių sankcijų Rusijai galimybė.

„Sankcijų arsenale yra priemonių, kurios būtų gerokai paveikesnės ir kurias galima pritaikyti. Vėlgi, reikia surasti kompromisą tarp visų ES valstybių, nes ir šiandien mes diskutuojame ganėtinai skirtingais balsais. Vienas balsas yra tas, kurį išreiškia Lietuva, Baltijos valstybės, Lenkija, dabar jau ir Čekija po nesenų įvykių. Kitas balsas, kurį įgarsina Pietų Europos valstybės arba tos valstybės, kurios yra gana toli nuo Rusijos. Mėginame kalbėtis. <...> Kalbame apie tas raudonąsias linijas Europos Vadovų Taryboje gana dažnai, kai kas sako, kad turime jas nusistatyti. Bet aš sakau, kad tos linijos senokai peržengtos.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas Pergalės dienos parade Maskvoje

6. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.

„Šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik apie tai pernelyg daug nekalbėjome. Ir šiandien turbūt apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai dar nėra priimti. Tačiau tas darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metų NATO viršūnių susitikimas jau nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio dar bus apsispręsta ateityje. 2022 metai jau iš esmės jau nuspręsta, <...>, 2023 metai gali būti kaip savotiško paketo dalis. Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas, visos institucijos nuoširdžiai, vieningai dirba.“

7. ES šalių galimybės susitarti.

„Europos Sąjunga yra procesas. Europos Sąjunga yra kartais prieštaravimų kova ir kompromiso paieškos. Svarbiausia, kad šitos diskusijos ir konfliktinės situacijos galiausiai turėtų logišką pabaigą ir vis dėlto virstų sprendimais. Tikrai matau tokias tendencijas. Turėjome daug pavyzdžių, kuomet atrodė, kad vežimas gali nuvažiuoti į šalikelę. Prisimenu, toks įspūdis mus buvo aplankęs 2020 metų liepą Europos Vadovų Taryboje, kai svarstėme Daugiašalės finansų perspektyvos ir Gaivinimo fondo klausimus. Atrodė, viskas, jau turbūt susitarimo nebepavyks pasiekti. Paskutinę minutę įsijungė kažkoks, sakyčiau, vieningos Europos stebuklas, kuris suveikė ir rezultatą pasiekė. Tariuosi, kad žinau atsakymą. Tas atsakymas yra atsakomybė prieš Europos Sąjungą, atsakomybė prieš žmones. <...> Nugali europiečiai.“