Kaip rašo „Politico“, opozicija, ypač kraštutinių dešiniųjų partijos, kurias kartu sudėjus remia daugiau nei 30 proc. italų, jau galanda peilius ir taikosi į dalį iš per vargus suderėtų kompromisų.
Pagal susitarimą Bendrijos narės turi įsipareigoti vykdyti nacionalinį atkūrimo planą ir, tarkime, inicijuoti ekonomines reformas. Esą tik tokiu atveju šalys galės pretenduoti į plano dalį, sudarytą iš subsidijų – tokia dalis siekia 312,5 mlrd. eurų.
Be to, sutarta, kad bet kuri ES šalies vyriausybė galės laikinai sustabdyti mokėjimus į fondą, jei nutars, kad kita narė nevykdo įsipareigojimų.
Italijoje toks sąlygiškumas daug kam iškart priminė vadinamąją Troiką – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą, prižiūrėjusią, kad Graikija laikytųsi diržų veržimosi politikos ten kilus skolų krizei.
Puola kraštutiniai dešinieji
Kritikai, daugiausia dešinieji, teigia, kad susitarimas silpnina Italijos suverenitetą, ir įspėja, esą ES gali pradėti reikalauti atšaukti ankstesnės populistų vyriausybės priimtus sprendimus dėl pensijų bei socialinių išmokų.
Kraštutinių dešiniųjų partijai „Forza Nuova“ vadovaujantis Roberto Fiore griaudėjo: „Koronavirusas yra Trojos arklys, leidęs Europai perimti Italijos kontrolę. Troika laimėjo. Gauname subsidijų už 68 mlrd. eurų, bet kaina didžiulė – paskutiniai mūsų suvereniteto trupiniai.“
Susitarimą puola ir dar vienos radikalios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini, kalbantis apie tai, kad Italija „pasidavė“. Esą Roma turės vykdyti reformas pensijų, darbo, teisingumo, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.
R.Fiore: koronavirusas yra Trojos arklys, leidęs Europai perimti Italijos kontrolę. Troika laimėjo. Gauname subsidijų už 68 mlrd. eurų, bet kaina didžiulė – paskutiniai mūsų suvereniteto trupiniai.
M.Salvini apkaltino vadinamąjį „Taupiųjų ketvertą“, įskaitant Nyderlandus ir jų premjerą Marką Rutte, siekiant panaikinti jo inicijuotą pensinio amžiaus sumažinimą iki 62 metų.
„Koks nors Rutte kitą pavasarį gali ateiti ir pareikšti, kad neduos jokių pinigų italams, jei jie nesumažins pensijų“, – teigė „Lygos“ vadovas.
Jam nesvarbu, kad M.Rutte iš tikrųjų nesugebėjo išsireikalauti veto dėl subsidijų šalims, nevykdysiančioms įsipareigojimų. Nyderlandai tegavo vadinamąjį „superstabdį“ – numatoma, kad bet kuri ES narė galės iki trijų mėnesių sustabdyti mokėjimus.
Be to, Europos Komisija stengiasi pabrėžti, kad tie nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai, kurių tikimasi iš šalių narių, toli gražu nereiškia, jog bus reikalaujama smarkiai taupyti. Reformas kiekvienai šaliai rekomenduos pati Komisija, o ne konkuruojančios valstybės.
Pinigų iš tiesų nedaug?
Tačiau M.Salvini vis tiek tikina, kad būsimos reformos pakenks Italijai ir jos konkurencingumui. Jis taip pat įspėjo, kad kuriami fondo lėšų paskirstymo mechanizmai gali tapti svertu Briuseliui, kai bus ginčijamasi dėl, pavyzdžiui, migracijos.
„Kai „Lyga“ sugrįš į valdžią ir užblokuos uostus, kai tik neįleisime pirmojo laivo, Briuselis ims mojuoti pirštu ir sakyti, kokie mes bjaurūs ir grubūs“, – aiškino M.Salvini.
Apie neva prarandamą suverenitetą kalba ir radikalių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ lyderė Giorgia Meloni.
Įdomu, kad susitarimui kritikos negaili ne tik euroskeptikai. Pavyzdžiui, kairiųjų partijos „Laisva ir lygi“ vadovas Stefano Fassina „superstabdžio“ idėją vadina „tikrai rizikinga“.
O centristinės partijos „Azione“ atstovas Europos Parlamente Carlo Calenda papriekaištavo G.Conte vyriausybei dėl esą nepamatuoto džiūgavimo.
Esą pinigų nėra tiek daug, kaip galėtų atrodyti, nes nereikia pamiršti fakto, kad Italija ES skirstantis lėšas yra šalis davėja – o ne gavėja.
C.Calendai užkliuvo ir tai, kad Vokietija bei taupiosios šalys išsireikalavo didesnių išlygų (rebates, – angl.k.) įnešant savąsias dalis į Bendrijos biudžetą.
Italų nuomonė apie ES gali pasikeisti
Jei G.Conte vyriausybė nenori prarasti populiarumo, ji turės labai pasistengti įrodyti italams, kad susitarimas šaliai naudingas, sako Raffaele Marchetti, tarptautinių santykių profesorius Luisso universitete Romoje.
„Jei bus sugebėta viršūnių susitikimo baigtį nupiešti kaip sėkmingą Italijai, vyriausybė gali susivienyti prieš priimdama sudėtingą sprendimą dėl ES fondų nukreipimo sveikatos apsaugai“, – teigia R.Marchetti.
Valdančioji koalicija kol kas nesutaria, ar priimti pinigus iš Europos stabilumo mechanizmo – struktūros, kuri primetė taupymo režimą Graikijai.
„Be to, ES rekomenduojamos reformos gali būti naudingos, jei padės įveikti itališką priešinimąsi skausmingiems, bet reikalingiems pokyčiams. Praeityje Briuselis sėkmingai vaidino tokį vaidmenį“, – aiškino analitikas.
ES rekomenduojamos reformos gali būti naudingos, jei padės įveikti itališką priešinimąsi skausmingiems, bet reikalingiems pokyčiams.
Italai pavasarį įsiminė, kaip lėtai ES reagavo į staigiai įsibėgėjusią koronaviruso krizę šalyje – jie pasijautė pamiršti. Viena apklausa balandį parodė, kad net 70 proc. italų nepasitiki arba tik truputį pasitiki Bendrija.
„Bet jei naujieji fondai bus panaudoti efektyviai, nuomonė gali pasikeisti.
Be šių pinigų Italija susidurtų su rimtomis problemomis, tačiau vyriausybei dabar reikia tiksliai papasakoti piliečiams, ką šalis laimi. Kol kas komunikacija prasta“, – pastebi R.Marchetti.