Valstybių ir vyriausybių vadovai iš viso pasaulio susirinko į dviejų dienų aukščiausio lygio susitikimą, Glazge prasidedant Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP26. Tarp dalyvių bus ir JAV prezidentas Joe Bidenas, atskridęs iš atskirų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių derybų, vykusių Romoje.
Planuojama, kad J.Bidenas į susitikimo Glazge dalyvius kreipsis 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.
G-20 narės, įskaitant Kiniją, Indiją ir Vakarų valstybes, yra atsakingos už beveik 80 proc. į atmosferą dėl žmogaus veiklos patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Tačiau aktyvistai nepuoselėjo didelių vilčių, kad per praeitą savaitgalį vykusį šios grupės viršūnių susitikimą bus sutarta dėl ryžtingesnių veiksmų klimato krizei spręsti.
Visgi Didžiojo dvidešimtuko šalys sekmadienį įsipareigojo stengtis, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, tai yra įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus sutartimi numatytą ambicingiausią scenarijų.
Jos taip pat susitarė jau iki šių metų pabaigos liautis finansuoti naujas, „nevaržomas“ anglimis kūrenamas elektrines užsienyje, kurių išmetalai nėra niekaip filtruojami.
Tačiau konkrečios priemonės, turinčios užtikrinti, kad klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, iki šiol nėra aiškiai apibrėžtos, taigi, COP26 derybininkams per ateinančias dvi savaites reikės užpildyti daug spragų.
„Nors sveikinu G-20 pakartotinį įsipareigojimą pasauliniams sprendiniams, iš Romos išvykstu mano viltims neišsipildžius – tačiau jos bent jau nėra palaidotos“, – per „Twitter“ parašė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Turtingesnės šalys nesugebėjo iki 2020 metų užtikrinti, kad kovos su klimato kaita priemonėmis būtų skiriama 100 mlrd. JAV dolerių (apie 86,5 mlrd. eurų) per metus. Skurdesnės šalys, įskaitant Indiją, pageidauja daugiau lėšų savo pastangoms atsisakyti priklausomybės nuo anglių ir kitokio iškastinio kuro.
B. Johnsonas viršūnių susitikimo Glazge įžanginę kalbą turėjo pasakyti 12 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Jis anksčiau sakė, kad pakeitė savo požiūrį į klimato kaitą panašiai kaip šventasis Paulius, patyręs Kristaus apsireiškimą kelyje į Damaską.
„Jeigu rimtai nesusiimsime dėl klimato kaitos šiandien, mūsų vaikams bus jau per vėlu tai padaryti rytoj“, – ketina perspėti premjeras, kaip rodo Dauningo gatvės paskelbtos jo kalbos ištraukos.
„Turi labiau pasistengti“
Konferencija Glazge, truksianti iki lapkričio 12 dienos, vyksta pasaulyje dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, pabrėžiantiems niokojamus klimato kaitos, didžia dalimi nulemtos pastaruosius 150 metų vykusio iškastinio kuro deginimo, padarinius.
Jeigu būtų įgyvendinti iki šiol pateikti Paryžiaus sutarties signatarių įsipareigojimai, pasaulio klimatas vis tiek judėtų „katastrofinio“ 2,7 laipsnio atšilimo link, perspėja Jungtinės Tautos.
COP26 yra „paskutinė, geriausia viltis išlaikyti 1,5 Celsijaus laipsnio [ribą] pasiekiamą“, sekmadienį sakė konferencijos pirmininkas Alokas Sharma.
„Jeigu veiksime dabar ir veiksime kartu, galime apsaugoti savo brangią planetą“, – pabrėžė jis.
Klimato aktyvistų grupės sakė esančios nusivylusios G-20 viršūnių susitikimo baigiamuoju pareiškimu.
„Šie vadinamieji lyderiai turi labiau pasistengti. Jie turi kitą galimybę tai padaryti, prasidedančią [pirmadienį]", – sakė nevyriausybinės grupės „350.org“ narė Namrata Chowdhary.
Dėmesio centre – Indija
Kinija, išmetanti daug daugiau ŠESD negu bet kuri kita šalis, pastarosiomis dienomis pateikė JT atnaujintą savo klimato veiksmų planą. Dokumente pakartojama ilgalaikė pozicija, kad šalies ŠESD išlakų pikas bus pasiektas iki 2030 metais ir kad vėliau tarša nuolat mažės.
Tačiau Kinijos prezidento Xi Jinpingo Glazge nebus, tad dabar daugiausiai lūkesčių siejama su Indija.
Naujasis Delis dar nėra paskelbęs atnaujintų nacionaliniu lygiu nustatytų įpareigojimų (angl. Nationally Determined Contributions, NDC).
Tačiau Indijos premjeras Narendra Modi pirmadienį sakydamas kalbą paskelbs apie naujas pastangas apriboti išlakas, ir tai gali padidinti spaudimą Kinijai bei kitoms šalims, sakė klimato ir energetikos strateginių tyrimų instituto E3G aukšto rango bendradarbis Aldenas Meyeris.
„Jeigu bus pakankamai tvirtai įsitikinęs, kad gaus finansavimą ir technologinę pagalbą iš Europos, JAV, Japonijos ir kitų, jis [N.Modi] gali pasiųsti signalą, kad Indija nori atnaujinti savo NDC“, – aiškino A.Meyeris.
Dar vienas opus klausimas – turtingųjų šalių nesugebėjimas išpildyti 2009 metais duoto pažado, kad priemonėms klimato kaitai stabdyti bus skiriama po 100 mlrd. dolerių per metus.
Toks uždavinys buvo atidėtas iki 2023 metų, ir tai dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp šiaurinių šalių, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už klimato šiltėjimą, ir pietų valstybių, kuriose šio proceso niokojantys padariniai pasireiškia skaudžiausiai.
„Ne kitąmet – dabar“
„Klimato [programų] finansai nėra labdara. Tai teisingumo klausimas“, – pabrėžė Mažų salų valstybių aljanso atstovė Lia Nicholson.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) prognozuoja, kad 1,5 laipsnio atšilimo riba gali būti viršyta 10 metų anksčiau nei tikėtasi – maždaug 2030 metais, ir ši perspektyva yra „bauginama“, pabrėžė L.Nicholson.
Glazge susirinkusių lyderių kalbos bus kruopščiai analizuojamos, ypač grupės jaunų aktyvistų, atvažiavusių į Škotiją traukiniu, nors šalyje galioja suvaržymai dėl koronaviruso pandemijos, taip pat paskatinę sugriežtinti COP26 sveikatos apsaugos protokolus.
„Mes, piliečiai iš visos planetos, raginame jus rimčiau žiūrėti į klimato krizę, – sakoma jų atvirame laiške, be kita ko, pasirašytame švedų aktyvistės Gretos Thunberg. – Ne kitais metais, ne kitą mėnesį – dabar.“
