„Glencore“ verslo milžiną demaskuoja Paradise Papers duomenys: įtariamas mokesčių vengimas ir keista paskola

„Glencore“ yra viena didžiausių pasaulyje kasybos ir žemės ūkio įmonių, užėmė 16 vietą „Fortune Global 500“ didžiausių korporacijų sąraše, jų pajamos pernai siekė daugiau nei 170 milijardų dolerių.

Nutekėję Bermuduose įsikūrusios teisės bendrovės „Appleby“ duomenys atskleidžia kai kurias šios korporacijos paslaptis.

Paradise Papers – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio Süddeutsche Zeitung gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui The International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ).

15min – vienintelis šio tyrimo partneris Lietuvoje, su išskirtinėmis teisėmis kartu su pasauliniais partneriais publikuoti naujausius Paradise Papers tyrimus. Projekto naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.

Milijoninė paskola po sėkmingo sandorio

Įrašai rodo, kaip pasaulinis milžinas „Glencore“ su patikimos advokatų kontoros pagalba naudoja mokesčių rojus, kad paliktų savo vertingus sandorius paslaptyje.

Vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) „Glencore“ domėjosi kasyklomis. Kelerius metus tyrėjai bandė suprasti santykius tarp „Glencore“ ir Izraelio verslininko Danielio Gertlerio, pažįstančio žmones Kongo Demokratinės Respublikos aukštuose valdžios postuose, ir padėjusio „Glencore“ derėtis dėl prieigos prie kasyklos.

Dokumentai rodo, kaip „Glencore“ suteikė 45 milijonų JAV dolerių paskolą D.Gertlerio kontroliuojamai įmonei, kai jis padėjo „Glencore“ sudaryti sandorį dėl kasyklos su Kongo Demokratinės Respublikos pareigūnais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV doleris

Atsakydami į ICIJ klausimus, „Glencore“ teigė, kad dėl kasyklos licencijos kainos buvo sutarta dar prieš tai, kai D.Gertleris prisijungė prie derybų ir kad paskola D.Gertlerio kontroliuojamai bendrovei buvo išduota laikantis standartinių nuostatų.

Nutekėję duomenys atskleidžia, kaip ši milžiniška paskola buvo suteikta 2009 metais. Vienas dokumentas įgaliojo „Glencore“ advokatą ir direktorių patvirtinti 45 mln. dolerių dviejų metų paskolą įmonei „Lora Enterprises“.

Dokumentai rodo, kad „Glencore“ turėjo teisę reikalauti paskolos grąžinimo iš karto, jei D.Gertlerio padėtos derybos su Kongo Demokratine Respublika nebus baigtos per kelis mėnesius. Kitaip tariant, „Glencore“ 45 milijonų JAV dolerių paskola D.Gertleriui priklausė nuo to, ar KDR valdžios institucijos sutiks sudaryti sandorį.

Pasak D.Gertlerio advokato atsakymo ICIJ, paskola buvo visiškai grąžinta 2010 metais.

Įtariama, kad verslo gigantas išvengė mokesčių

Nutekėję duomenys atskleidžia ir kitus dalykus, susijusius su „Glencore“ verslo milžinu. Pavyzdžiui, galimą šios korporacijos mokesčių vengimą Vakarų Afrikoje esančioje valstybėje, Burkina Fase.

ICIJ gavo konfidencialų Burkina Faso mokesčių tarnybos vertinimą, kuriame „Glencore“ dukterinė įmonė kaltinama piktnaudžiavimu mokesčių lengvatomis tam, kad sumažintų apmokestinamąjį pelną.

Viena iš „Glencore“ dukterinių bendrovių valdė vieną didžiausių Vakarų Afrikos cinko kasyklų, vis dėlto popieriuje viskas atrodė kitaip. 2011 m. finansinėje ataskaitoje buvo tik 1065 simboliai – vos kiek daugiau nei telpa septyniose „Twitter'io“ žinutėse.

15min nuotr./Projektas Paradise Papers

Be to, konfidencialus Burkina Faso vyriausybės auditas bendrovėje, kurį ICIJ gavo atskirai nuo „Appleby“ failų, atskleidžia pagrindinį ofšorinių įmonių vaidmenį „Glencore“ operacijose Burkina Fase.

Mokesčių auditas nustatė, kad „Glencore“ sudarė sandorius su kitomis savo grupės įmonėmis tam, kad išvengtų mokesčių Burkina Fasui mokėjimo. Mokesčių inspekcija taip pat rado fiktyvių mokėjimų bendrovei Mergelių salose, kuri už tuos pinigus nesuteikė jokios realios paslaugos. „Glencore“ komentare ICIJ neigė, kad tai buvo fiktyvūs sandoriai.

Nutekėję „Appleby“ duomenys rodo ir kitų dalykų, apie kuriuos nekalba Burkina Faso mokesčių tarnybos. 2010 ir 2014 metais „Glencore“ suteikė nemažai paskolų, finansuojančių kasyklą Afrikoje. Viename laiške rašoma, kad „Glencore“ suteikė 30 milijonų dolerių per dvi ofšorines įmones Bermuduose. Taigi, jų bendrovė Afrikoje oficialiai buvo įsiskolinusi ir galėjo apskaityti milijonus kaip palūkanas.

„Tikrai skamba tikėtinai, kad struktūra buvo sukurta dėl mokesčių vengimo“, – sakė Lauri Finer, Helsinkio universiteto mokesčių teisės mokslų daktarė. Jos nuomone, kelios paskolos, 2,5 milijono dolerių palūkanos sumokėtos iš Burkina Faso bendrovei Bermuduose, mokesčių rojuje, didžiulis kiekis slaptų jurisdikcijų – tai yra visi galimo mokesčių vengimo požymiai.

„Iš įmonių perspektyvos, tai pinigai, keliaujantys tarp dviejų bendrovių, taigi pačiai „Glencore“ grupei nėra nei pliuso, nei minuso“, – sakė L.Finer.

Visą istoriją (anglų k.) rasite čia.

Publikaciją rengusių žurnalistų sąrašas: Will Fitzgibbon, Oliver Zihlmann, Petra Blum, Edouard Perrin, Frederik Obermaier, Bastian Obermayer, Yacouba Ladji Bama.