Pranešime, susiejančiame šiuos du įvykius, konservatorių vyriausybė pareiškė: „Politinis netikrumas turi būti panaikintas dabar. Premjeras Antonis Samaras paprašė parlamento pirmininko kiek įmanoma greičiau organizuoti prezidento rinkimus.“
300 narių parlamento balsavimas dėl prezidento Karoloso Papouliaso pakeitimo turėjo vykti vasarį, bet dabar pirmasis jo ratas bus surengtas gruodžio 17-ąją. Antrasis ir trečiasis balsavimai numatyti gruodžio 22 ir 27 dienomis.
Jeigu šių rinkimų nelaimėtų, A.Samaras turėtų skelbti pirmalaikius visuotinius rinkimus tuo metu, kai apklausos rodo, jog rinkėjams priimtinesnė ultrakairioji partija „Syriza“.
Šie rinkimai laikomi žūtbūtiniu išbandymu A.Samarui: jis turi 155 vietų daugumą, todėl vargu ar laimės per pirmąjį ratą, o jeigu tektų rengti trečiąjį ir paskutinį balsavimą, jam reikėtų surinkti 180 balsų.
Jeigu šių rinkimų nelaimėtų, A.Samaras turėtų skelbti pirmalaikius visuotinius rinkimus tuo metu, kai apklausos rodo, jog rinkėjams priimtinesnė ultrakairioji partija „Syriza“.
Sprendimai pratęsti finansinio gelbėjimo paketą ir paankstinti prezidento rinkimus buvo paskelbti kitą dieną po Atėnuose vykusių audringų protestų, per kuriuos buvo suimti daugiau negu 300 žmonių, taip pat po balsavimo dėl biudžeto Graikijos parlamente, kuris atgaivino bauginančius prisiminimus apie skolų krizę.
„Artimiausias laikotarpis yra gyvybiškai svarbus, siekiant kompromisinio susitarimo (su euro zona), kad būtų išspręsti klausimai, tokie kaip skolų problema, o Graikija privalo būti visiškai pajėgi sutelkti jėgas nacionalinės vienybės ir politinio stabilumo atmosferoje“, – sakoma vyriausybės pranešime.
Kai Atėnų gatvėse vyko audringi protestai, surengti minint incidento, per kurį policija nušovė vieną paauglį, 6-ąsias metines, parlamentas anksti pirmadienį pagaliau priėmė ginčijamą 2015 metų biudžetą.
Nors šlubuojančioje Graikijos ekonomikoje ir valstybės finansuose įžvelgiama reikšmingo pagerėjimo ženklų, vyriausybės pasiūlytas ateinančių metų biudžetas buvo priimtas tik 155 balsais prieš 134.
Šis biudžetas grindžiamas ekonomikos augimo ir deficito rodikliais, kuriuos tarptautinis Graikijos kreditorių trejetas – Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – laiko pernelyg optimistiškais.
Nors šlubuojančioje Graikijos ekonomikoje ir valstybės finansuose įžvelgiama reikšmingo pagerėjimo ženklų, vyriausybės pasiūlytas ateinančių metų biudžetas buvo priimtas tik 155 balsais prieš 134.
Susitarimas dėl biudžeto buvo reikalingas, kad Graikija gautų paskutinę išmoką, uždarysiančią finansinės pagalbos paketą.
