„Pasiūlėme Turkijai atnaujinti teisės į apsaugą neturinčių asmenų grąžinimą“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė N.Mitarachis.
„Manau, kad tai labai gera galimybė Turkijai pademonstruoti savo norą bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti bendrą pareiškimą“, – sakė ministras.
Minėtu paktu, kurį kritikuoja žmogaus teisių gynėjai, o Ankara dabar jau laiko nepakankamu, Turkijai buvo rezervuoti 6 mlrd. eurų mainais į pastangas neleisti migrantams kirsti Bulgarijos ir Graikijos sienas.
Europos Komisijos duomenimis, Ankarai jau išmokėta 4,1 mlrd. suma, o likę 2 mlrd. buvo perduoti projektams pabėgėliams remti.
Tačiau Turkija ginčija ES duomenis, teigdama, kad sirams, kurių šalyje yra apie 3,7 mln., išleista tik 3,6 mlrd. eurų.
„Manome, kad tinkamas 2016 metų ES ir Turkijos bendro pareiškimo įgyvendinimas yra labai svarbus tiek ES, tiek Turkijai“, – pabrėžė N.Mitarachis.
„Turkija yra prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus pagal pareiškimą, tą patį padarė ir ES. Abi šalys turi vykdyti šią prievolę“, – pridūrė jis.
Sudarius šį susitarimą į Graikiją atvykstančių migrantų ir pabėgėlių skaičius gerokai sumažėjo.
Per krizės įkarštį 2015 metais Egėjo jūrą kirto 856 tūkst. žmonių. Vėlesniais metais jų skaičius sumažėjo iki 173 tūkst., o 2017-aisiais – iki 30 tūkstančių.
2020 metais sieną kirto tik 10 tūkst. žmonių – veikiausiai dėl koronaviruso pandemijos.
„Skaičiai kalba už save, – pirmadienį sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. – Šis pareiškimas, nors ir buvo labai kritikuojamas, davė apčiuopiamų rezultatų.“
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kelis kartus grasinęs atšaukti susitarimą, nori pažangos dėl Ankaros įšaldyto prašymo įstoti į ES, taip pat derybų dėl bevizio režimo turkams ir dėl ES muitų sąjungos.
Turkija taip pat norėtų, kad Briuselis su ja bendradarbiautų šiaurės Sirijoje, siekiant sudaryti pabėgėliams sąlygas sugrįžti į karo nuniokotą tėvynę.
ES valstybės narės aptars ryšius su Ankara per kovo 25–26 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.
