Kaip skelbia BBC, po to, kai graikai referendume pasakė „Ne“ griežtesnėms taupymo priemonėms mainais į finansinę pagalbą, naujame A.Cipro plane turėtų būti reikalavimas Graikijos skolą „apkarpyti“ iki 30 proc.
BBC skelbia, kad Graikijos bankai liks uždaryti bent iki antradienio ar trečiadienio.
Vokietija ir Prancūzija reikalauja „rimtų“ pasiūlymų iš Graikijos
Vokietija ir Prancūzija pirmadienį paragino Graikiją pateikti išsamių pasiūlymų, kurie leistų atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos programos, kai tos šalies piliečiai praeitą savaitgalį tvirtai atmetė skolintojų reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, sukeldami naują krizę Europoje.
Graikijos ekonomikai balansuojant ant finansinės prarajos krašto vyriausybė pratęsė bankų uždarymą, tačiau baiminamasi, kad šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos.
Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė toliau teiksiantis gyvybiškai svarbų skolinimą Graikijos bankams, bet sugriežtino jų naudojimosi krizės atvejams skirtais fondais sąlygas.
„Durys atviros diskusijoms“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as po pasitarimo Paryžiuje su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Dabar eilė Aleksio Cipro vyriausybei pateikti rimtų, įtikinamų pasiūlymų, kad noras pasilikti euro zonoje galėtų būti paverstas tvaria finansinės pagalbos programa“, – pabrėžė jis.
A.Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.
„Štai kodėl laukiame labai tikslių pasiūlymų iš graikų premjero – programos, kuri leistų Graikijai grįžti į klestėjimą“, – aiškino kanclerė ir pridūrė, kad euro zonos šalys jau yra pademonstravusios „didelį solidarumą su Graikiją“.
Naujasis finansų ministras: graikai „nusipelnė geriau“
Graikijos žmonės praeitą savaitgalį vykusiame referendume paskelbė, kad jie „nusipelnė geriau“ ir kad „negalima priimti neįgyvendinamo sprendinio“ šalies skolų krizei, pirmadienį pareiškė naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas.
Norime tęsti diskusiją. Manau, kad kažkas gali pakeisti Europą, – sakė E.Cakalotas.
„Norime tęsti diskusiją. Manau, kad kažkas gali pakeisti Europą“, – sakė E.Cakalotas, kuris pripažino jaučiantis „viešumos baimę“, perėmęs finansų ministro postą „ne pačiu lengviausiu momentu Graikijos istorijoje“.
55 metų ekonomistas, kuris nuo balandžio buvo vyriausiasis Graikijos derybininkas diskusijose dėl finansinio gelbėjimo programos, pakeitė ekscentrišką finansų ministrą Janį Varufakį, kuris atsistatydino anksčiau pirmadienį, teigdamas, kad nenori būti kliuviniu deryboms.
„Buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių partnerių pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ susitikimuose“, – J.Varufakis, kuris per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą buvo įsitraukęs į konfrontaciją per derybas su šalies skolintojais, rašė savo tinklaraštyje.
E.Cakalotas laikomas diplomatiškesniu negu J.Varufakis, bet ne mažiau nusiteikusiu siekti sutarties, atitinkančios jo griežtai kairiosios vyriausybės programą.
„Norime panaudoti Graikijos žmonių per sekmadienį vykusį referendumą suteiktą mandatą, kad šį tą pasiektume geriau dirbantiems žmonėms – žmonėms, kurie kenčia, kurie neteko darbo, kurių pensijos buvo sumažintos, jaunuoliams, išvykusiems į užsienį“, – aiškino naujasis ministras.
„Graikijos žmonės įrodė, kad nebijo ir kad rūpinasi ne vien savimi. Ši vyriausybė ateinančiu laikotarpiu elgsis taip pat“, – pridūrė jis.
Baltieji rūmai ragina Graikiją ir ES rasti kompromisą, sprendžiant Atėnų skolų krizę
Baltieji rūmai pirmadienį paragino Graikiją ir Europos Sąjungos lyderius ieškoti kompromiso, kuris leistų prasiskolinusius Atėnus išlaikyti euro zonoje, nors graikai referendume tvirtai atmetė skolintojų reikalavimą tęsti griežto taupymo politiką mainais į finansinės pagalbos programą.
„Referendumas baigtas, bet mūsų požiūris čia, Baltuosiuose rūmuose, išlieka toks pats“, – sakė jų atstovas Joshas Earnestas.
ES ir Graikijos pareigūnai turi „susitarti dėl reformų ir finansavimo paketo, kuris leistų Graikijai žengti keliu skolų tvarumo, tačiau taip pat ekonomikos augimo link“, – J.Earnestas sakė žurnalistams.
Jie turėtų tai daryti „tokiu būdu, kuris leistų Graikijai likti euro zonos dalimi“, pridūrė jis.
Tai Europos iššūkis, kurį reikia išspręsti, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.
„Tai Europos iššūkis, kurį reikia išspręsti“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.
J.Earnesto pasisakymas buvo pirmasis oficialus JAV komentaras po sekmadienį vykusio referendumo, per kurį daugiau negu 61 proc. graikų atmetė Europos Sąjungos pasiūlytą finansinės pagalbos susitarimą, reikalaujantį tęsti griežtą taupymą ir reformas. Tokia plebiscito baigtis tapo valdančiosios radikalios kairiosios partijos „Syriza“ pergale.
JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u dėl galimybių Graikiją išlaikyti euro zonoje.
„Abu lyderiai sutarė, kad svarbu rasti kelią į priekį, kuris leistų Graikijai tęsti reformas ir grįžti į augimą bei skolų tvarumą bei išlikti euro zonoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Diplomatijos vadovas: „Europa be Graikijos? Tai pokštas“
Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas pirmadienį atmetė šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybę ir paragino nurimti po referendumo, kuriame graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas dėl finansinės pagalbos.
Europa be Graikijos? Tai pokštas, – sakė Graikijos diplomatijos vadovas.
„Europa be Graikijos? Tai pokštas“, – sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“.
„Turime būti atsargūs po šios pergalės. Turime nurimti ir tęsti derybas, kad būtų rastas geras kompromisas“, – sakė N.Kocijas po sekmadienio referendumo, kuriame jo vyriausybė agitavo rinkėjus atmesti kreditorių reikalavimus.
