Kaip ir buvo žadėjęs, A.Cipras, sekmadienį įstatymų leidėjams pristatęs savo vyriausybės programą, įtraukė į ją visus pažadus, kuriuos jo radikali kairioji partija „Syriza“ buvo išdėsčiusi savo rinkimų programoje prieš praėjusį mėnesį vykusius parlamento rinkimus.
Vyriausybė „priėmė neatšaukiamą sprendimą tesėti visus savo priešrinkiminius pažadus“, sakė premjeras, pabrėžęs, kad nekeis savo partijos pozicijos.
Reikalaudamas „tarpinio susitarimo“, kuris Graikijai ir jos tarptautiniams skolintojams suteiktų laiko iki birželio susiderėti dėl naujos, Atėnams palankesnės skolinimosi programos, A.Cipras parodė, jog toliau laikosi pozicijos, dėl kurios šalies partneriai Europos Sąjungoje nesileido į ilgas kalbas per praėjusią savaitę vykusius susitikimus su graikų premjeru ir finansų ministru.
„Jeigu mūsų partneriai (Europos Sąjungoje) panorės, galime susitarti (dėl tarpinio sprendinio) jau rytoj rytą“, – sakė A.Cipras.
Tačiau tai reikštų, kad kitos ES šalys turėtų atsisakyti savo skelbiamos politikos ir nusileisti „Syriza“ reikalavimams.
Graikijos finansinio gelbėjimo susitarimas „buvo atšauktas liaudies mandatu“, pažymėjo A.Cipras, turėdamas omenyje du precedento neturinčius 240 mlrd. eurų vertės paskolų paketus, leidusius šaliai išvengti bankroto.
Tos programos sąlygose buvo numatytos griežto taupymo priemonės, dėl kurių Graikijos ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, o nedarbas pasiekė rekordines aukštumas: šalyje darbo neturi daugiau negu ketvirtadalis darbingo amžiaus žmonių.
A.Cipras, kuriam ateiti į valdžią padėjo visuomenės nepritarimas tai diržų veržimo politikai ir kuris savo kalbą akivaizdžiai skyrė Graikijos vidaus auditorijai, tvirtino, kad pati ES privalo grįžti prie savo „pamatinių principų – solidarumo, socialinės darnos, augimo ir demokratijos“.
„Kategoriškai skelbiame: mes nesiderėsime dėl savo istorijos. Mes nesiderėsime dėl šios tautos pasididžiavimo ir orumo“, – savo kalbą emocingai baigė A.Cipras.
Dabartinė finansinės pagalbos programa galios iki vasario pabaigos ir premjeras nurodė, kad vyriausybė „neketina prašyti ją pratęsti“, užsipuldamas ankstesnį ministrų kabinetą, kad jis sąmoningai atmetė ES siūlymą pratęsti tą susitarimą iki birželio, kad „Syriza“ vadovaujama vyriausybė būtų priversta laikytis griežtų galutinių terminų arba juos pažeisti.
„Jie sudegino pasėlius ir susprogdino tiltus“, – sakė A.Cipras, kalbėdamas apie ankstesnę konservatorių ir socialistų koalicinę vyriausybę.
„Syriza“ programoje numatoma teikti valstybės pagalbą neturtingiesiems – pavyzdžiui, kompensuoti jų sąskaitas už elektrą ir nemokamai teikti medicinos paslaugas. Viduriniosios klasės našta turėtų būti palengvinta atšaukiant nepopuliarų nekilnojamojo turto mokestį ir paliekant tik mokestį už labai brangų nekilnojamąjį turtą.
Tačiau pažadą padidinti minimalų darbo užmokestį iki prieškrizinio lygio, kurį „Syriza“ anksčiau tvirtino tesėsianti vos atėjusi į valdžią, dabar ketinama įvykdyti per du etapus ir ne anksčiau 2016 metų.
A.Cipras tvirtino, kad jo vyriausybės biudžeto projektai bus subalansuoti, išskyrus išlaidas skolų administravimui.
Premjeras, kuris anksčiau kalbėdavo apie galimą 60 proc. Graikijos skolų nurašymą, nors su tuo kategoriškai nesutinka Atėnų kreditoriai, šįsyk pateikė kitokių pasiūlymų: pavyzdžiui, išleisti mažo pelningumo nuolatinių obligacijų, pratęsti skolų grąžinimo laikotarpius ir atidėti jų mokėjimo terminus.
Pasak premjero, Europos Sąjunga mielai priims jo pažadus kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu bei pertvarkyti šalies administraciją.
Graikijos įstatymų leidėjai surengs debatus dėl šios programos ir vėliau pirmadienį balsuos dėl pasitikėjimo vyriausybe.
Artimiausiomis dienomis Graikijos laukia trys svarbūs susitikimai: euro zonos finansų ministrų derybos trečiadienį ir vasario 16 dieną, taip pat ES viršūnių susitikimas ketvirtadienį.
Atėnams faktiškai buvo iškeltas ultimatumas pateikti programą, suderinamą su finansinės pagalbos planu, iki ministrų susitikimo vasario 16-ąją. Europos centrinis bankas (ECB) taip pat padidino spaudimą Graikijai, nuo vasario 11-osios laikinai sustabdęs leidimą Graikijos bankams naudoti vyriausybės obligacijas kaip užstatą paskolai gauti – todėl lėšų pristigusiems bankams teks ieškoti brangesnių skolinimosi šaltinių.
