Tačiau opozicija turi mažai galimybių susivienyti ir suformuoti vyriausybę taip greitai, todėl Graikija, krečiama jau ilgiau negu penkerius metus besitęsiančios ir gilėjančios finansų krizės, veikiausiai žengia į jau penktus nacionalinius rinkimus per pastaruosius šešerius metus.
Nors pergalė juose prognozuojama A.Ciprui, tikėtina, kad jam nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos. Tokiu atveju tektų mėginti sudaryti koalicinę vyriausybę, kuriai gali būti sudėtinga priimti sprendimus bei juos įgyvendinti.
-
Aleksis Cipras: premjeras, įstrigęs nesiliaujančioje Graikijos dramoje
-
Politologai: Aleksio Cipro atsistatydinimas – gudrus strateginis manevras
-
Į šalį besiveržiančius pabėgėlius Makedonijos policijai teko vaikyti kurtinamosiomis granatomis
-
Rimantas Šadžius: paramos Graikijai teikimas etapais – saugiklis pasikeitus valdžiai
Griežtosios linijos šalininkai A.Cipro radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ penktadienį paskelbė atsiskiriantys ir įkuriantys nepriklausomą frakcija, kuri bus trečioji didžiausia parlamente.
Atsistatydinančios vyriausybės pareigūnai sako, kad labiausiai tikėtina naujų rinkimų data – rugsėjo 20-oji. Tokiu atveju balsavimas vyktų praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai A.Cipras buvo išrinktas žadėdamas sustabdyti šalies skolintojų reikalavimu vykdomą griežto taupymo politiką.
Vis dėlto premjeras buvo priverstas sutikti su tolesniu biudžeto išlaidų karpymu ir mokesčių didinimu, kad užsitikrintų trečią pagalbos paketą, Graikijos ekonomikai atsidūrus prie žlugimo ribos.
Prezidentas Prokopis Pavlopulas penktadienį susitiko su konservatyvios Naujosios demokratijos partijos lyderiu Evangelu Meimarakiu ir paprašė, kad jis suformuotų vyriausybę.
E.Meimarakiui buvo suteiktos trys dienos mėginti sudaryti koaliciją, o jeigu to nepavyktų padaryti, mandatas atiteks trečiai didžiausiai frakcijai – nuo „Syriza“ atskilusiai radikaliajai grupei, pasivadinusiai Liaudies vienybės frakcija, kuriai vadovauja buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis.
