Šiame procese, Europos Parlamento ataskaitoje vadinamame „didžiausiu solidarumo kriminalizavimo atveju Europoje“, aktyvistai taip pat kaltinami prekyba žmonėmis, pinigų plovimu, sukčiavimu ir neteisėtu radijo dažnių naudojimu.
Jungtinės Tautos anksčiau penktadienį paragino panaikinti visus kaltinimus ilgai atidėliotame Graikijos teismo procese, kuriame šnipinėjimu kaltinami 24 migrantų gelbėtojai, tarp jų – garsi sirų plaukikė Sarah Mardini.
„Tokie teismo procesai kelia didelį susirūpinimą, nes jie kriminalizuoja gyvybes gelbstintį darbą ir sukuria pavojingą precedentą“, – žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.
„Neigiamas poveikis jau padarytas, nes žmogaus teisių gynėjai ir humanitarinės organizacijos buvo priverstos sustabdyti savo veiklą žmogaus teisių srityje Graikijoje ir kitose ES šalyse“, – sakė ji.
„Dar kartą raginame atmesti kaltinimus 24 asmenims“, – pabrėžė E.Throssell.
Jos komentarai pasirodė po to, kai šios savaitės pradžioje po daugiau nei metų buvo atnaujintas bylos, kurią pagrindinės teisių gynimo grupės pasmerkė kaip maskaradą, teismo procesas.
2021-ųjų lapkritį prasidėjęs teismo procesas buvo greitai atidėtas.
Įtariamieji priklauso arba savanoriškai prisideda prie Graikijos labdaros organizacijos „Emergency Response Centre International“ (ERCI) veiklos. 2016–2018 metais ji Graikijos Lesbo saloje padėjo daugiau kaip tūkstančiui žmonių pasiekti saugią vietą ir suteikė pagalbą išgyvenusiems asmenims, nurodė E.Throssell.
Tarp teisiamųjų yra ir S.Mardini, kurios pabėgimas iš pilietinio karo Sirijoje kartu su seserimi, olimpine plaukike Yusra Mardini, įkvėpė „Netflix“ sukurti filmą.
„Gelbstint gyvybes ir teikiant humanitarinę pagalbą niekada neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ar baudžiamasis persekiojimas“, – tvirtino E. Throssell.
Pasak jos, „tokie veiksmai paprasčiausiai yra humanitarinis ir žmogaus teisių imperatyvas“.
Moteris įspėjo, jog kriminalizavimas už tai, kad žmonės atlieka gyvybes gelbstintį darbą, turi skaudžių pasekmių.
„Nepaisant to, kad rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur nuo 2021 metų žuvo arba be žinios dingo beveik 500 migrantų, gyvybiškai reikalinga gelbėjimo pagalba... Graikijoje šiuo metu neveikia nė viena civilinė paieškos ir gelbėjimo organizacija“, – sakė E.Throssell.