Šią bylą teismas išnagrinėjo anksčiau, tačiau porą kartų dėl įvairių priežasčių sprendimo paskelbimą atidėjo. Pastarąjį kartą Atėnuose viešasis gyvenimas buvo paralyžiuotas dėl snygio, neveikė valstybės įstaigos.
A.Radkevičius Graikijoje sulaikytas pernai rugsėjį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.
Teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė pernai rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.
A.Radkevičiaus advokatas Dmtitris Dmitriadis anksčiau sakė, kad skundas Graikijos Aukščiausiajam Teismui dėl A.Radkevičiaus išdavimo grįstas argumentais dėl galimų procedūrinių Interpolo ir Graikijos prokuratūros pažeidimų.
-
A.Mamontovas – apie kruvinąją Sausio 13-osios naktį: „Tai neatrodė kaip realybė“
-
Arūnas Valinskas. Kaip „minios filosofė“ kardinolą Sigitą Tamkevičių demaskavo
-
V.Landsbergis atsiprašė dėl savo žodžių, kuriuos ištarė vertindamas Sausio 13-ąją protestavusią minią
-
A.Radkevičius sako nerimaujantis dėl politinio jo bylos pobūdžio
53-ejų A.Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.
Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A.Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių. Apeliacinis teismas dar savo sprendimo nepaskelbė.
Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.
A.Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
