„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Graikijos teismas turėtų skelbti sprendimą dėl A.Radkevičiaus perdavimo Lietuvai

Graikijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį turėtų skelbti sprendimą dėl Sausio 13-osios byloje nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus išdavimo Lietuvai.
Temidė
Temidė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šią bylą teismas išnagrinėjo anksčiau, tačiau porą kartų dėl įvairių priežasčių sprendimo paskelbimą atidėjo. Pastarąjį kartą Atėnuose viešasis gyvenimas buvo paralyžiuotas dėl snygio, neveikė valstybės įstaigos.

A.Radkevičius Graikijoje sulaikytas pernai rugsėjį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė pernai rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.

A.Radkevičiaus advokatas Dmtitris Dmitriadis anksčiau sakė, kad skundas Graikijos Aukščiausiajam Teismui dėl A.Radkevičiaus išdavimo grįstas argumentais dėl galimų procedūrinių Interpolo ir Graikijos prokuratūros pažeidimų.

53-ejų A.Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A.Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių. Apeliacinis teismas dar savo sprendimo nepaskelbė.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A.Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs