Nikas Kocijas sakė, kad Šveicarijoje dešimt dienų trukusios ir liepos 7 dieną pasibaigusios derybos žlugo dėl Turkijos užsispyrimo laikyti karius Kipre.
„Mes pamatėme sąvokomis žaidžiančią Turkiją, tačiau kai atėjo metas spręsti, ji parodė visiškai nenorinti ir nesanti pasiruošusi sprendimui“, – sakė su savo Kipro kolega susitikęs N.Kocijass.
Diskusijos Šveicarijoje buvo pastarųjų dvejų metų Kipro prezidento Niko Anastasiadžiu ir Kipro turkų lyderiu Mustafa Akinci derybų kulminacija. Jie tarėsi dėl galimybių suvienyti salą ir padaryti ją federacija.
Derybose taip pat dalyvavo vadinamųjų šalių laiduotojų – Graikijos, Turkijos ir buvusios Kipro kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos – užsienio reikalų bei Europos reikalų ministrai.
N.Kotzias teigė, kad bet kokioms deryboms ateityje turės būti geriau pasiruošta. Dėl nepasiruošimo politikas kaltino ir jose dalyvavusį Jungtinių Tautų pasiuntinį Espeną Barthą Eide.
Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko daugiau nei 35 tūkst. karių.
