Nuo 2011 m. pradžios maždaug 12 tūkst. europiečių išvyko į užsienį kovoti teroristinių grupuočių „Islamo valstybės“ (IS) ir „al Qaeda“ gretose. Manoma, kad maždaug trečdalis grįžo namo, dauguma jų gyvena laisvėje. Kai kurie laukia teismo, tačiau nemažai daliai jų dėl įrodymų trūkumo niekada nebuvo pateikti rimti kaltinimai.
Daugybei jų buvo neleista keliauti į karo zoną: jie liko kurstyti situaciją namuose, o kartais net planuoti teroristinius išpuolius.
Ekstremizmą tyrėjantis mokslininkas Rikas Coolsaetas iš Belgijos Egmonto instituto teigia, kad greitai į laisvę išeisiantys džihadistai gali būti laikomi „ketvirtąją sugrįžusių kovotojų banga“.
„Stiprus asmeninis nusivylimas pastūmėjo tuos vaikus į kelionę IS link, dabar į tai turime atkreipti dėmesį, – sakė R.Coolsaetas. – Jei nekreipsime dėmesio, aplinka išliks palanki tokio tipo džihadistų smurtui.“
Per trumpos bausmės?
Buvęs įtakingas islamistas Faridas Benyettou, viešai išsižadėjęs ekstremizmo, baiminasi, kad Europa nėra pasirengusi susitvarkyti su daugybe į laisvę išeisiančių užverbuotų asmenų.
Po mokyklos „imamu Volteru“ pasivadinęs ir viename Paryžiaus rajonų pamokslavęs jauniems musulmonams, dabar F.Benyettou rašo knygą apie tai, kaip tapo islamistinio ekstremizmo propagandos skleidėju.
38 metų amžiaus F.Benyettou, kuriam buvo pateikti kaltinimai terorizmu, kalėjime praleido ketverius metus. Prireikė nemažai laiko, kad jis atsižadėtų ideologijos, kurią anksčiau taip efektyviai skleidė. Dabar vyras tikina, kad ekstremizmas sėja tik mirtį.
F.Benyettou vadovavo jaunų vyrų grupei, kurios nariai spėjo pagarsėti teroristiniais išpuoliais. Broliai Cherifas and Saidas Kouachiai 2015 m. nušovė 12 žmonių satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Kitas jo pasekėjas susisprogdino Irake, dar vienas mirė kaudamasis už IS Sirijoje.
F.Benyettou: „Šie vyrukai, kurie šiandien yra nuteisti arba laukia teismo, vieną dieną išeis į laisvę. Tame ir bėda: kaip bus pasiruošta jų paleidimui?“
„Šie vyrukai, kurie šiandien yra nuteisti arba laukia teismo, vieną dieną išeis į laisvę, – sakė F.Benyettou. – Tame ir bėda: kaip bus pasiruošta jų paleidimui?“
Europolo duomenimis, iki neseniai įgyvendintų įstatymų pokyčių, įkalinimo bausmių už terorizmą vidurkis Europoje siekė šešerius metus. JAV vidutinė trukmė siekia 13 metų.
Po atakos „Charlie Hebdo“ redakcijoje bausmės visoje Europoje išaugo, tačiau vis tiek gerokai atsilieka nuo JAV.
C.Champrenault: „Kyla recidyvizmo pavojus. Neturėtumėme taip greitai patikėti kai kuriais teroristais, kurie tikina atgailaujantys.“
„Kyla recidyvizmo pavojus. Neturėtumėme taip greitai patikėti kai kuriais teroristais, kurie tikina atgailaujantys“, – neseniai laikraščiui „Le Monde“ sakė Paryžiaus generalinė prokurorė Catherine Champrenault.
Gąsdinantys skaičiai
Prancūzijoje greitu metu į laisvę grįš 57 kaliniai – maždaug pusė visų terorizmu apkaltintų asmenų. Jungtinėje Karalystėje, kurioje beveik pusė bausmių už terorizmą yra neilgesnės nei ketveri metai, ruošiamasi paleisti 25 kalinius.
Belgijoje 80 užsienyje kovojusių asmenų jau yra laisvėje, prie jų greitu metu prisijungs dar 44 asmenys. Ispanijoje praeitų metų pabaigoje jau buvo išlaisvintas 21 iš 34 ekstremistų. Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove bus išlaisvinti visi šiuo metu įkalinti iš užsienio sugrįžę kovotojai.
Visos Europos skaičiai yra neabejotinai didesni, kadangi ne visos šalys pateikia duomenis. Pavyzdžiui, beveik tūkstantis Vokietijos gyventojų vyko kovoti į užsienį, tačiau šalis nepateikia informacijos, kiek jų buvo apkaltinti ar paleisti iš kalėjimo.
Iš užsienio sugrįžę kovotojai naujausią ataką įvykdė 2016-ųjų kovą – IS prisiekusi džihadistų kuopelė susisprogdino Briuselio oro uoste ir metro stotyje.
Džihadistų tinklas, sudarytas iš IS veteranų, jų draugų ir šeimos narių 2015 m. rugpjūtį įvykdė išpuolį greitajame traukinyje, važiuojančiame iš Paryžiaus į Briuselį. 2015-ųjų lapkritį kuopelė vykdė atakas keliose Paryžiaus vietose. Iš viso buvo pražudyti 162 žmonės.
Tiesa, kol kas didžioji dalis sugrįžusių džihadistų nebuvo sulaikyti, bet ir nevykdė išpuolių.
Gilios problemos
Dauguma Europoje gimusių ir užaugusių džihadistų – jauni vyrai iš nepasiturinčių šeimų, riboto išsilavinimo, jie jaučiasi nepritampantys prie visuomenės. Stulbinantis jų skaičius neturėjo tėvo ar su juo nepalaikė gerų santykių.
Jie pasakoja, kad nukeliavę šimtus kilometrų suprato besikaunantys dėl teritorijų kontrolės, o ne kovojantys prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas ar padedantys civiliams.
Jiems išėjus iš kalėjimo, nėra jokių jiems skirtų programų ar politikos.
Prancūzija iš kalėjimo paleistiems asmenims pritaikė daugybę ribojimų – nuo periodiško pasirodymo pareigūnams iki namų arešto neribotam laikui.
Vis dėlto 2017 m. pabaigoje šalyje pasibaigus nepaprastajai padėčiai, skaičius asmenų, kuriems skirtas namų areštas, gerokai sumažėjo. Per pastaruosius penkis mėnesius jis buvo skirtas 36 žmonėms. Iškart po atakų 2015-ųjų lapkritį ši prevencinė priemonė taikyta 754 asmenims.
Anot Bosnijos ir Hercegovinos Teisingumo ministerijos, visi 23 terorizmu apkaltinti asmenys jau atliko savo bausmes ar greitai bus paleisti iš kalėjimo. Esą socialiniai darbuotojai ir įdarbinimo tarnybos yra įspėtos apie paleidimus, tačiau nėra galimybių šiuo klausimu padaryti ką nors daugiau.
Jungtinė Karalystė siūlo savanorišką programą, padedančią buvusiems kaliniams iš naujo integruotis.
R.Barrettas: „Jei jie nenori to padaryti, jie to nedaro. Įkalinimo bausmė reiškia, kad esi nubaustas nustatytam laikotarpiui. Kai bausmę atlieki, vėl esi laisvas asmuo“
„Jei jie nenori to padaryti, jie to nedaro. Įkalinimo bausmė reiškia, kad esi nubaustas nustatytam laikotarpiui. Kai bausmę atlieki, vėl esi laisvas asmuo“, – teigė ekstremizmo ekspertas Richardas Barrettas.
2016 m. Ispanija teoriškai pradėjo deradikalizacijos programą, tačiau joje dalyvavo tik 10 iš 146 asmenų, susijusių su terorizmu.
Išsiuntimas iš šalies
Ekstremistų išsiuntimas iš šalies nėra realistiškas vaistas: didžioji dalis užsienyje kovojusių ekstremistų ir jiems prijaučiančių asmenų yra europiečiai. Vadinasi, įstatymai neleidžia atimti pilietybės ar jų deportuoti.
Deportacija svarstoma bent jau tų, kurie gimė ne Europoje, atveju. Prancūzija pasibaigus įkalinimo bausmei planuoja į gimtąjį Alžyrą išsiųsti brolių Kouachių mentorių Djamelą Beghalą. Tiesa, šį sprendimą ne kartą kritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Savo ruožtu F.Benyettou, į laisvę grįžęs 2009 m., nusprendė tapti slaugytoju. Po trejų metų, jam baiginėjant studijas, ekstremistas Mohammedas Merahas nužudė septynis asmenis: užpuolė prancūzų karius ir žydų mokyklą.
Įvykis šiek tiek palietė F.Benyettou, tačiau tarp jo ir M.Meraho nebuvo jokio asmeninio ryšio. Viskas pasikeitė po žudynių „Charlie Hebdo“.
„Žmonės, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, yra tiesiogiai susiję su manimi. Esu atsakingas... Tose grupėse žmonės gynė mirtį, aš gyniau mirtį“, – sakė F.Benyettou.
F.Benyettou: „Žmonės, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, yra tiesiogiai susiję su manimi. Esu atsakingas... Tose grupėse žmonės gynė mirtį, aš gyniau mirtį.“
Vis dėlto jam greitai teko atsisakyti svajonės tapti slaugytoju – sužinoję apie ryšius su broliais Kouachiais, jo niekas nesamdo. Dabar F.Benyettou ruošiasi dirbti sunkvežimio vairuotoju.
Siekiančiam atitrūkti nuo ekstremizmo, F.Benyettou buvo labai svarbu turėti planą.
Būtent čia nesėkmę patirti gali ne tik Prancūzija, bet ir likusi Europa.
„Grąžinę juos į lygiai tokias pat aplinkybes, kurios privertė imtis ekstremizmo, na, deja, greičiausiai gausite tą patį rezultatą“, – sakė R.Barrettas.
Panašiai kalbėjo ir Erwanas Guillardas – į islamą atsivertęs prancūzas, kovojęs Sirijoje.
E.Guillardas savanoriškai išvyko iš Sirijos, pasidavė policijai ir Prancūzijos žvalgybai suteikė informacijos apie IS ir kovotojus užsienyje. Jis tikino pasitraukęs todėl, nes nusivylė tuo, ką rado Sirijoje. Vis dėlto jis neparodė jokių ideologijos atsižadėjimo ženklų.
„Vieną dieną išeisite iš kalėjimo. Ką darysite toliau?“ – paklausė teisėjas.
„Nematau jokios ateities Prancūzijoje. Neturime bendrų vertybių, – atsakė E.Guillardas.
