Sprendimas džiugina investuotojus ir kelia nerimo aplinkosaugininkams. Apžvalgininkai primena, kad uranas susijęs su gynybos reikalais, dėl kurių vis dar sprendžia Danija, todėl tarp šalių gali kilti rimtų nesutarimų.
Didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – teritoriją jau žvalgantys investuotojai džiaugiasi: saloje apstu mineralų, kurie naudojami šiuolaikinių technologijų gamyboje. Klimatui šylant laivai vis lengviau plaukioja pro Grenlandiją supantį Arkties vandenyną, todėl savivaldą turinčią salą keisti įstatymus vis labiau viliojo mineralais susidomėjusios šalys, pirmiausia Kinija ir Europos Sąjunga, iš kurios, beje, Grenlandija po referendumo išstojo 1985-aisiais. Vietos aplinkosaugos grupės, sunerimusios, kad kasyba sutrikdys jautrią ekologinę pusiausvyrą, gynėsi aršiai.
Draudimas panaikintas tik vieno balso persvara, „už“ balsavo 15, „prieš“ – 14 parlamentarų. Vos naujieną išgirdusi Danija ėmė protestuoti – esą pagal Grenlandijos savivaldos aktą, sala dėl urano turėjo konsultuotis su Danija.
„Grenlandija gali spręsti, ką daryti su savo uranu. Tačiau dėl tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, dėl urano kasybos ar eksporto, jau sprendžia Danijos Karalystė, nes šie klausimai – užsienio ir gynybos politika“, – aiškino Danijos premjerė Helle Thorning Schmidt.
Danija kasmet Grenlandijai skiria dotacijų, salos politikai už iškasenas siekia gauti savų pinigų – ne tik dosniai gerovės valstybei finansuoti, bet ir galbūt visiškai nepriklausomybei ateityje įtvirtinti. Apžvalgininkai spėja, kad šis Grenlandijos parlamento sprendimas gali virsti diplomatinio karo kirviu tarp Danijos ir Grenlandijos. Nors Grenlandija – didžiausia pasaulio sala, ji turi tik beveik 60 tūkst. gyventojų, nes daugiau nei 80 proc. teritorijos padengta ledu.
