Europarlamentarai, regis, nenusiteikę lengva ranka suteikti R.T.Erdogano vyriausybei bevizio režimo privilegijos, nes Turkija turi rimtų problemų su požiūriu į žmogaus teises ir įstatymų viršenybę.
Dabar EP nariai ir diplomatai Briuselyje sako blokuosiantys vizų režimo liberalizavimą, jei Turkija neatitiks visų reikalingų kriterijų. O tarp jų – ir piliečių teisių apsauga.
Savo ruožtu Ankara jau grasina, kad bevizio režimo tikisi birželį, kaip ir buvo sutarta. Esą dėl šios sąlygos derėtis iš naujo negalima.
Jei nei viena, nei kita pusė nenusileis, ES ir Turkijos susitarimas, dėl kurio taip ilgai vargo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, gali su trenksmu žlugti.
Išpešti naudos bus sunku
Itin svarbi diena – trečiadienis, kai Europos Komisija (EK) paskelbs ataskaitą apie Turkijos padarytą pažangą siekiant atitikti kriterijus.
O EP nariai teigia įtariantys, kad EK gali tyliai užkamšyti spragas – esą taip Ankara liktų patenkinta.
Regis, taip ir bus. Naujienų agentūros AFP šaltiniai pranešė, kad ES trečiadienį pritars bevizio režimo įvedimui Turkijos piliečiams su tam tikromis sąlygomis, laikydamasi pagrindinio Ankaros reikalavimo, nes siekiamaa išsaugoti susitarimą dėl migrantų sugrąžinimo.
Todėl europarlamentarai dabar garsiai skelbia sieksiantys, kad būtų laikomasi visų ES taisyklių.
„Turkija turi įgyvendinti tokius pat reikalavimus dėl vizų režimo liberalizavimo, kuriuos reikėjo įgyvendinti ir kitoms valstybėms, – tikino EP užsienio reikalų komiteto narė, socialistė Kati Piri. – Negalima nuleisti europietiškų standartų norint įtikti Ankarai“.
EK dabar iš esmės įstumta į padėtį, iš kurios išpešti naudos neįmanoma.
„Komisija gali apsimesti, kad viskas puiku, oficialiai pasiūlyti bevizį režimą Turkijai, bet prarasti patikimumą. Arba gali paskelbti, kad Turkija neatitinka visų kriterijų ir bevizio režimo nepasiūlyti – bet tada žlugtų planas“, – teigė analitinio centro „Europos stabilumo iniciatyva“ analitikė Alexandra Stiglmayer.
Krizė tapo auksine galimybe
K.Piri žengė dar toliau: esą jei EK uždegs žalią šviesą bevizio režimo suteikimui, „ji galės neabejoti, kad ataskaita Europos Parlamente bus sutikta itin kritiškai“.
Tiesa, EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas ketvirtadienio rytą tikino, kad Bendrija tikrai spaus Turkiją dėl reikalavimų įvykdymo.
„Visa atsakomybė – Turkijos. Būtent turkai turi atitikti 72 egzistuojančius kriterijus. Mes apeiti šių kriterijų nebandysime – jie yra aiškūs ir apibrėžti mūsų teisėje“, – sakė F.Timmermansas.
ES pareigūnai atkakliai vadina susitarimą su Ankara pavyzdžiu, kaip sėkmingai pažabot migrantų srautus. Bendrijos išorės sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenys tai patvirtina: į Graikiją atvyksta kur kas mažiau migrantų.
Balandžio 23 dieną pabėgėlių stovykloje kartu su A.Merkel apsilankęs D.Tuskas irgi liaupsino susitarimą, o Ankarai tiesiog plojo katučių: „Turkija pavyzdingiausiai pasaulyje tvarkosi su pabėgėliais“.
Vis dėlto entuziazmas čia ir baigiasi. Vienas ES diplomatas „Politico“ teigė: „Tiek vizų režimo liberalizavimu, tiek sėkmingu tvarkymusi su pabėgėlių stovyklomis plačiai netikima. Tiesą sakant, niekas netiki šiuo planu, bet garsiai kalbėti negali, nes alternatyvos nėra“.
ES ir Turkija dėl bevizio režimo pradėjo derėtis dar 2013 metų gruodį, bet į priekį stumtasi itin lėtai – per dvejus metus Turkija įvykdė tik 35 iš 72 Bendrijos keliamų reikalavimų.
Dėl bevizio režimo Ankara paskelbė ultimatumą – be jo nebus ir pagalbos tvarkantis su migrantais.
Tačiau kai Ankara tapo diskusijų dėl Europą apėmusios migrantų krizės dalimi, turkai išvydo auksinę galimybę ir pasistengė įtraukti bevizį režimą į derybas su ES.
Turkija taip pat pareikalavo 6 mlrd. eurų ir pažado atnaujinti derybas dėl galimo šalies prisijungimo prie ES.
Pastaroji galimybė kol kas menkai tikėtina, tačiau dėl bevizio režimo Ankara paskelbė ultimatumą – be jo nebus ir pagalbos tvarkantis su migrantais.
Dalina nurodymus Europai
R.T.Erdoganas dabar toks tikras, kad europiečiai nuolankiai tenkins turkų iškeltas sąlygas, kad vis dažniau „žaidžia blogą policininką“.
Jo vyriausybė, pavyzdžiui, pareikalavo, kad Vokietija pradėtų tyrimą prieš komiką, sukūrusį satyrinį eilėraštį apie R.T.Erdoganą, ir Berlynas pakluso.
Negana to, balandžio viduryje viename Turkijos kurorte buvo sulaikyta kritiškai apie šalies vyriausybę atsiliepusi olandė žurnalistė Ebru Umar, o pirmadienį Ankara panoro, kad iš parodos Ženevoje būtų pašalinta nuotrauka, kuri esą sieja R.T.Erdoganą su vieno paauglio žūtimi per demonstracijas prieš vyriausybę.
Nenuostabu, kad Bendrijoje kilo audra dėl liberalios demokratijos principų – žodžio ir saviraiškos laisvės – aukojimo vardan susitarimo su Turkija dėl migrantų.
Balandžio pabaigoje EP deputatų dauguma pritarė K.Piri pranešimui, kuriame Turkija kritikuojama dėl „nepagarbos demokratijai ir įstatymų viršenybei“, o ES raginama „neparduoti“ pabėgėlių krizės Ankarai.
