36 proc. balsų surinkęs N.Hoferis antrajame ture varžysis su žaliųjų remiamu Alexanderiu van der Bellenu. Tai reiškia, kad pirmą kartą nuo 1945-ųjų metų šalies lyderiu taps žmogus, nepalaikomas nei vienos iš valdančiųjų partijų.
Dar svarbiau valdančiajai koalicijai tai, kad net ir žengęs į tradiciškai mažai reikšmingu laikomą Austrijos prezidento postą, Laisvės partijos kandidatas žada tapti grėsme valdžios stabilumui. Jis atvirai grasina paleisti vyriausybę ir reikalauti kraštutinių dešiniųjų politikos palaikymo.
Europos migracijos politiką pliekiančios partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache jau viešai džiūgavo, vadindamas šiuos rinkimus „naujos politinės eros pradžia“. Radikaliais pasisakymais išgarsėjęs H.-Ch.Strache tiki po dviejų metų vyksiančių visuotinių rinkimų sėkme ir regi save premjero poste.
Į viršų iškėlė kritika valdančiajai koalicijai
Austrijos sostinėje Vienoje šiuo metu studijuojanti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Gabrielė Bubokaitė teigė, kad rinkimų kampanija buvo intensyvi, o kandidatai stengėsi būti pastebėti.
„Visi kandidatai daug keliavo po Austriją, kai kurie labai daug dėmesio skyrė agitacijai socialiniuose tinkluose. Negaliu pasakyti, ar Laisvės partijos atstovai buvo aktyviausi, nes jų vienintelių reklama manęs išvis nepasiekė. Manau, kad net ir be aktyvios kampanijos jų rezultatai būtų labai panašūs“, – kalbėjo G.Bubokaitė.
„Jų arkliukas – esamos vyriausybės klaidos, tradicinių partijų nepopuliarumas. Tik kas trečias socialdemokratų ir Liaudies partijos rinkėjas rinkosi savo partijos kandidatą, o likę balsai nukeliavo Hoferiui“, – kritišką austrų nusiteikimą dabartinės valdžios atžvilgiu pabrėžė būsimoji politologė.
Jos teigimu, šių rinkimų metu ne tik populistai, bet ir likusios partijos pasakojo rinkėjams, kokie sunkūs laikai, kokios didelės problemos kyla Austrijos saugumui ir lyderystei regione.
Pabėgėlių krizė paskatino balsuoti
G.Bubokaitė pastebėjo, kad austrai itin dažnai aptarinėja pabėgėlių krizę ir jos sukeltas pasekmes. Ši tema didelę įtaką darė ir prezidento rinkimų rezultatams.
Važiuodama metro dažnai girdėjau apie rinkimus ir kandidatus, ir dar daugiau apie pabėgėlius. Manau, kad ši krizė, labai opi Austrijai, – sakė G.Bubokaitė.
„Važiuodama metro dažnai girdėjau apie rinkimus ir kandidatus, ir dar daugiau apie pabėgėlius. Manau, kad ši krizė, labai opi Austrijai. Ji paskatino austrus labiau domėtis šiais rinkimais“, – sakė ji, pridurdama, kad šiuose rinkimuose pasiektas 10 proc. didesnis rinkėjų aktyvumas nei 2010 metais.
„Prezidento rinkimų aktyvumas būna pastebimai mažesnis nei parlamento rinkimų. Austrijoje prezidentas nėra pati galingiausia valdžios šaka. Nepaisant to, šie rinkimai svarbūs ir sulaukia pakankamai dėmesio kaip indikatorius prieš parlamento rinkimus“, – pastebėjo mergina.
„Pokalbiai su austrais leido suprasti, kad tai vienas iš retų kartų, kai prezidento rinkimai susilaukia tiek spaudos dėmesio. Tam padėjo daug ryškių skirtingų kandidatų, keli iš jų nepriklausomi ir metantys iššūkį politiniam elitui. Taip pat didelį dėmesį lėmė Europos ir Austrijos vidinės problemos“, – rinkimų populiarumą aiškino politikos mokslų studentė.
Rinkimų lyderį lygina su Donaldu Trumpu
Lietuvės teigimu, socialiniuose tinkluose austrai prabilo apie N.Hoferio keliamą grėsmę. Kai kurie jį lygino su JAV prezidento rinkimų kampanijos išsišokėliu Donaldu Trumpu, kai kurie baiminosi nacionalistinių pažiūrų.
„Teko pastebėti, keletą viešų laiškų, plačiai pasklidusių socialiniuose tinkluose, panašių į tuos, kurie ragina nebalsuoti už Trumpą. Hoferis įvardijamas kaip nacionalsocialistas ir panašiai“, – teigė G.Bubokaitė.
Jos teigimu, daugelis nuosaikių austrų dabar žada balsuoti už bet ką, tik ne Laisvės partijos kandidatą.
„Gaji nuomonė, kad „bet kas, tik ne FPÖ“. Tokia nuomonė jau buvo pakeitusi rinkimų rezultatus Vienoje, tad antras rinkimų turas gali būti palankus žaliųjų kandidatui – daugelis to tikisi“, – prognozavo mergina, kalbėdama apie A.van der Belleno galimybes varžytis su N.Hoferiu.
„Daugelis liberalių, nepriklausomų laikraščių taip pat nevengia vadinti Hoferį neonaciu, lygina FPÖ su Alternatyva Vokietijai ir Pegida judėjimu“, -atsiliepimus austrų žiniasklaidoje nupasakojo studentė.
Pasak jos, tradicinės politikos pabaigą pranašauja ne tik H.-Ch.Strache, bet ir kai kurie rinkimus apžvelgiantys analitikai.
„Spaudoje analizuojama socialdemokratų ir Liaudies partijos nesėkmė. Rinkimų rezultatus kai kurie austrai išties vadina tradicinės politikos pabaiga“, – teigė G.Bubokaitė.
