Mato karo eskalavimą ir propagandą
Balsavimo metu susilaikęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas teigė, kad jam G.Landsbergio ataskaita pasirodė panašesnė į rezoliuciją.
„Ten ataskaita mažai kvepia, ten panašiau į rezoliuciją“, – teigė R.Paksas. „Aš įžiūriu karo eskalavimą, propagandą. Vieni sudaro kažkokį sąrašą, kiti sudaro savo sąrašą, vieni kažką padaro, kiti griebiasi atsakomųjų veiksmų. Aš laikausi labai elementaraus principo, kad tokioje geopolitinėje situacijoje klausimus reikia spręsti ne tokiomis rezoliucijomis“, – aiškino europarlamentaras.
Paklaustas, kaip reikėtų spręsti karą Ukrainoje ir kaip derėtų kalbėtis su pažadus laužančia Rusijos puse, R.Paksas sakė: „Reikia sėsti prie stalo. Tam ir reikalingi diplomatai, politikai, valstybių vadovai, atsakingi už savo piliečius. Žaidimas tokiom rezoliucijom nieko gero neduoda. Istorinė praktika rodo, kad taip tik dar labiau eskaluojamas konfliktas“.
„Mano pozicija dėl Ukrainos – jos sienos turėtų būti neliečiamos. Minsko susitarimai turi būti įgyvendinami. Pasaulio istorija rodo, kad buvo ir sudėtingesnių situacijų ir jos buvo išspręstos, o eskalavimas, bandymas įgrūsti vienas kitą į kampą nieko gero neduoda, man tai nepatinka“, – sakė jis.
Reikia ieškoti kitokių variantų, kitokių kalbų, kitokio formato. Ne tokiom rezoliucijom, kur vieną priešininką stumiam į vieną pusę, kitą į kitą.
Pasiteiravus, ką daryti, jei viena pusė piktavališkai pažeidinėja susitarimus ir tarptautinės teisės normas, aštrina konfliktą, R.Paksas teigė: „Reikia ieškoti kitokių variantų, kitokių kalbų, kitokio formato. Ne tokiom rezoliucijom, kur vieną priešininką stumiam į vieną pusę, kitą į kitą“.
Tiesa, R.Paksas gynėsi nemanąs, kad ši ataskaita pakenks Lietuvos ar Europos Sąjungos interesams. „Nesakau, kad pakenks, bet kad nuo šitos rezuliucijos kažkas pagerės ... Aš labai abejoju“, – teigė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas, Europos Parlamente atstovaujantis radikalais vadinamų Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakciją.
Europos Parlamente rūpinasi minimalia alga ir pensijomis
Darbo partijos garbės pirmininkas, buvęs partijos lyderis V.Uspaskichas teigė, kad dalyvauti balsavime jam sutrukdė teismų karuselė Lietuvoje.
„Aš dabar teismuose dalyvauju“, – atsiliepęs telefonu aiškino V.Uspaskichas, nenorėdamas komentuoti ataskaitos, kurios, pasak jo, nematė akyse.
„Aš dabar teismuose dalyvauju“, – atsiliepęs telefonu aiškino V.Uspaskichas, nenorėdamas komentuoti ataskaitos, kurios, pasak jo, nematė akyse.
Paklaustas, ar užtenka jam laiko darbuotis Europos Parlamente, kai reikia ir dalyvauti teismo procesuose, V.Uspaskichas teigė: „Dabar neužtenka, dabar teismuose“.
Tiesa, skelbiama, kad teismui penktadienį norėjus apklausti V.Uspaskich, jis paprašė atidėti apklausą. Europarlamentaras skundėsi prasta sveikata.
Paprašytas išvardinti bent kelis darbus, kuriuos nuveikė Lietuvos labui, dirbdamas EP Darbo partijos garbės pirmininkas pabrėžė sprendžiąs minimalios algos ir pensijų klausimus.
„Savo programinėse nuostatose rašiau, kad man svarbūs atlyginimai ir pensijos. Mano sukurtos rezoliucijos nusiųstos, prijungtos ir yra svarstomos. Norėtume visoms Europos Sąjungos valstybėms nustatyti įpareigojimą, kad minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei 60 procentų vidutinio atlyginimo, o pensijos – bent 50 procentų … Tai būtų didžiulis laimėjimas“, – sakė V.Uspaskichas.
Jis teigė, kad daug dirba ir sprendžiant žmogaus teisių klausimus. „Aš galvoju, kad tie dalykai daug svarbiau mūsų valstybei nei plepėjimai tarptautinėje arenoje, kurie nelabai liečia mūsų valstybės“, – paaiškino jis.
Lietuvos lenkų lyderio ataskaita nesudomino
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis taip pat praleido balsavimą Europos Parlamente, kuriame buvo sprendžiamas ES-Rusijos ataskaitos likimas.
„Taip, aš balsavime nedalyvavau, turėjau kitų susitikimų“, – teigė V.Tomaševskis. Paklaustas, kaip vertina ataskaitoje skelbiamus ir kitų europarlamentarų patvirtintus teiginius, V.Tomaševskis aiškino, kad nebuvo įsigilinęs į šią ataskaitą.
„Pakankamai įtempta darbotvarkė, nebuvo laiko susipažinti. Pats pastaruoju metu prisidėjau prie kelių rezoliucijų rengimo savo komitete. Žinote, aš dirbu kitose sferose stipriau“, – teisinosi Europos Parlamento narys, delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko pavaduotojas.
Ataskaitoje raginama griežtai vertinti Rusijos veiksmus Ukrainoje
ES-Rusijos santykių ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijai prieš Ukrainą tiesiogiai naudojant karinę jėgą ir „hibridinio karo“ priemones, taip tyčia pažeidžiant pagrindinius ES ir tarptautiniu mastu palaikomus demokratijos principus ir vertybes. Nurodoma, kad ES negali numatyti grįžimo prie ankstesnių įprastų santykių („busines as usual“) su Rusija ir turėtų kuo greičiau parengti nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu.
ES taip pat raginama skirti rimtą atsaką iš Rusijos vykdomoms informacinėms propagandinėms kampanijoms ir sukurti konkrečius instrumentus jai sustabdyti.
ES taip pat raginama skirti rimtą atsaką iš Rusijos vykdomoms informacinėms propagandinėms kampanijoms ir sukurti konkrečius instrumentus jai sustabdyti.
Kaip teigiama ataskaitoje, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę ir visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus, gerbti ir laikytis Ukrainos teritorinio vientisumo (įskaitant Krymą), o dialogas su Rusija neturi būti plėtojamas kenkiant Europos vertybėms, normoms ir tarptautiniams įsipareigojimams. Jei Rusija pasirinks kitą kelią ir nesiims jokių deramų veiksmų savo politikai keisti, ES sankcijos turėtų būti sugriežtintos.
