Su Abchazija pasirašytoje sutartyje numatyta, kad ji galios 10 metų su galimybe pratęsti dar 5 metams. Jeigu Abchaziją kas nors puls ginklu, Rusija jai skirs karinę paramą, o gal net sukurs bendrą kariuomenę, vadovaujamą Rusijos generolų.
Rusai taip pat atsiųs savo karius prie Abchazijos ir Gruzijos sienos, o abchazai įsipareigojo savo teisės aktus suderinti su Rusijos įstatymais. Mainais Rusija ir toliau rems Abchazijos Vyriausybę ir mokės pensijas ar kitokias išmokas rusiškus pasus turintiems abchazams. O tai yra beveik visi 250 tūkst. gyventojų.
Abchazai bent kol kas nelinkę atsisakyti savo kariuomenės, o bijodami, kad turtingi rusai supirks jų namus ir žemes, nesutiko jiems suteikti Abchazijos pilietybės be jokių apribojimų, nes nekilnojamo turto savininku čia gali būti tik pilietis.
Pietų Osetija dėl savo nepriklausomybės nekovoja – atvirkščiai, jau ne vienerius metus prašosi Rusijos, kad priimtų juos ir sujungtų su Šiaurės Osetija, kuri yra Rusijos Federacijos dalis. Apie sutarties projektą paskelbta iš karto po to, kad gruodį Europos Parlamentas patvirtino dar vasarą pasirašytą Asociacijos sutartį.
Pietų Osetija nori ne tik Maskvai patikėti savo kariuomenę, policiją ir matyti Rusijos karius pasienyje su Gruzija, bet ir atsisakyti muitų. „Kremlius iki šiol atmesdavo osetinų prašymus prijungti juos prie Rusijos, nes tikėjosi daryti įtaką visai Gruzijai. Maskvoje tikėta, kad iš valdžios pasitraukus Michailui Saakašviliui naujoji valdžia imsis prorusiškos politikos ir Gruzija atsisakys integracijos su Vakarais, įsijungs į Eurazijos sąjungą, kuri yra lyg naujoji Sovietų Sąjunga“, – sakė nepriklausomas analitikas iš Tbilisio Olegas Panfilovas.
Pietų Osetija dėl savo nepriklausomybės nekovoja – atvirkščiai, jau ne vienerius metus prašosi Rusijos, kad priimtų juos ir sujungtų su Šiaurės Osetija, kuri yra Rusijos Federacijos dalis.
Bet naujoji Gruzijos valdžia to nesiėmė, nors ir deklaravo siekianti geresnių santykių su Rusija. Tad sutartys su Pietų Osetija ir Abchazija Kremliui tarnaus kaip šantažo priemonė – tai dar vienas būdas paspausti Gruziją, kad ši keistų savo užsienio politiką. Nes iš tiesų niekas šiuose maištaujančiuose regionuose nepasikeis, čia ir dabar dislokuoti rusų kariai, veikia Rusijos specialiosios tarnybos, gyventojai turi rusiškus pasus ir yra išlaikomi iš Rusijos biudžeto.
Eurazijos sąjunga tęsia Nepriklausomų valstybių sandraugos idėją. Tad nuo tada, kai ji buvo sukurta, o pernai ją papildė Armėnija, Kremlius spaudžia Gruziją, kad pastaroji leistų tiesti geležinkelio atšaką tarp Suchumio ir Armėnijos, kuri dabar neturi tokios jungties su kitomis sąjungos šalimis. Bet Tbilisis laikosi savo ir nenusileidžia, tad priversti galima jį nebent nauju karu ir atplėšiant dar dalį teritorijos.
Pietų Osetija Gruzijai yra strategiškai itin svarbi, tad ekspertai Rusijos veiksmus vadina „ginklo nutaikymu į smilkinį“. Kontroliuojant šią teritoriją per valandą galima paralyžiuoti visos Gruzijos gyvenimą – pasiekti sostinę Tbilisį, uždaryti pagrindines magistrales ir geležinkelius, sustabdyti naftotekį, kuriuo iš Baku teka nafta į Juodosios jūros pakrantę.
