„Mes galime kalbėti su osetinais ir abchazais visais klausimais, tarp jų – dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos politinės santvarkos, tik tada, kai bus deokupuoti šie regionai, kai bus iš ten iškeltos visos Rusijos bazės ir išvesta okupacinė kariuomenė, be to, kalbėtis tiesiogiai, netarpininkaujant rusams“, – sakė sekmadienį T.Jakobašvilis interviu agentūrai „Interfax“.
Pasak jo, „Rusijos karinė agresija“ 2008 metų rugpjūtyje padarė Gruzijos valstybei didelę žalą, bet Gruzija, kaip nepriklausoma šalis, „išgyveno, ištvėrė karą ir dabar sėkmingai tęsia (šalies) ekonominį ir demokratinį kūrimą“.
Valstybės ministras mano, kad tebėra naujo „Rusijos karinio įsiveržimo grėsmė“, bet ji šiandien kur kas mažesnė nei prieš dvejus metus.
„Žmonės Maskvoje, kurie kėlė tikslą karinius keliu visiškai pajungti Gruziją, pastatyti prie valdžios vairo Gruzijoje savo kontroliuojamą vyriausybę, kažin ar atsiakys savo įkyrios idėjos, todėl teoriškai naujo ginkluoto įsiveržimo tikimybės mes neatmetame“, – sakė T.Jakobašvilis.
Komentuodamas klausimą – ar gali JT tarptautinio teismo dėl Kosovo sprendimas tapti precedentu, kad tarptautinė bendrija pripažintų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, valstybės ministras pareiškė, kad situacijos Kosove ir Gruzijoje negali būti lyginamos. Palyginimų negali būti.
„Tokie palyginimai prie nieko neprives. Be to, Tarptautinis Teismas pripažino ne Kosovo nepriklausomybę, o albanų teisę paskelbti nepriklausomybės deklaraciją, o tai skirtingi dalykai“, – sakė T.Jakobašvilis.
Jis pakomentavo ir tai, kaip vyksta Ženevos derybos dėl stabilumo ir saugumo Kaukaze, kuriose dalyvauja Gruzijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovai tarpininkaujant Rusijai, JAV, JT ir Europos Sąjungai.
Gruzijos ministras pavadino „visiškai nepriimtinu Maskvos reikalavimą, kad Tbilisis, Suchumis ir Cchinvalis pasirašytų jėgos nenaudojimo sutartį“.
„Tokios sutarties, kuri faktiškai reikštų, kad mes pripažįstame separatinius režimus, mes nepasirašysime, bet Ženevos procesas turi būti tęsiamas“, – sakė T.Jakobašvilis.
Jis priminė, kad Gruzijos vyriausybė parengė valstybinę strategiją dėl okupuotų teritorijų, kurioje nustatyti prioritetai, padėsiantys pasiekti taiką ir stabilumą.
„Šį dokumentą, kuriam pritarė visa tarptautinė bendrija, iš karto atmetė Maskva, nes jis numato Abchazijos ir Pietų Osetijos deokupaciją ir jų taikų sambūvį bendroje Gruzijos valstybėje“, – pareiškė T.Jakobašvilis.
Drauge jis mano, kad atkurti Gruzijos ir Rusijos santykius įmanoma, bet tik po Abchazijos ir Pietų Osetijos deokupacijos.
„Mes pasiryžę kalbėtis su rusais, bet po to, kai jie išves savo karines bazes iš mūsų teritorijų“, – sakė valstybės ministras.