„Atsakomybė tenka abiem (su konfliktu) susijusioms šalims“, – sakė šaltinis, pageidaujantis likti nežinomas.
Šis komentaras nuskambėjo prieš komisijai oficialiai pateikiant tyrimo išvadas jį inicijavusiai Europos Sąjungai (ES).
Naujienų agentūros AFP šaltinis nurodė, kad Gruzija įžiebė karą, kai pradėjo savo separatistinio regiono Pietų Osetijos puolimą.
Tačiau jis pridūrė, kad tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavini, pabrėžė, jog šį konfliktą eskalavo Rusija. Komisija nenori, kad jos pateiktos išvados taptų pagrindu kokiems nors teisiniams veiksmams, sakė jis.
Tikėtina, jog tiek Gruzija, tiek Rusija pareikš, kad šios išvados pateisina jų veiksmus per penkias dienas trukusį karą, nusinešusį mažiausiai 250 gyvybių ir privertusį apie 118 tūkst. gyventojų palikti savo namus.
Pareigūnai ir ekspertai tikisi, kad Europos Sąjunga susilaikys nuo bet kokių kaltinimų. Maskvos sprendimą pasiųsti stiprias pajėgas į Pietų Osetiją, taip pat pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę pasmerkė daugelis Vakarų šalių.
Tačiau niekas nenori pyktis su Maskva tuo metu, kai ES ir NATO stengiasi užglaistyti nesutarimus su Rusija, nes šios šalies pagalba reikalinga siekiant pažaboti Irano branduolines ambicijas ir įveikti Afganistane įsitvirtinusius islamistų kovotojus.
Tačiau Europos Sąjunga negali leisti susidaryti įspūdžiui, jog Bendrija ignoruoja Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą.
Kita vertus, Tbilisio siekiui įstoti į didžiausią pasaulyje karinį aljansą artimiausiu metu tikriausiai nebus lemta išsipildyti.
Tyrimas, kurio biudžetas yra 1,6 mln. eurų (2,52 mln. litų), buvo pradėtas praeitų metų gruodį, siekiant „ištirti šio konflikto priežastis ir eigą“, ypač įvertinti jo statusą tarptautinės teisės atžvilgiu ir išaiškinti galimus karo nusikaltimus.
