„Labai gaila, kad neseniai Rusija pasiūlė atskilusiam Abchazijos regionui pasirašyti vadinamąją integracijos ir bendradarbiavimo sutartį. Mano nuomone, tai reiškia vieno iš Gruzijos regionų įgijimą, tai panašu į Krymo scenarijų. Mes dėl to esame labai susirūpinę“, – interviu BNS Vilniuje sakė vicepremjeras.
Jis teigė kėlęs šį klausimą per susitikimus su Lietuvos pareigūnais ir perspėjęs, kad tokie žingsniai gali atnešti pražūtingas pasekmes.
G.Kvirikašvilis tuo pačiu sakė girdėjęs neigiamų nuomonių dėl tokios sutarties iš pačios Abchazijos visuomenės.
Rusija nuolat laiko tūkstančius savo karių regiono karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
„Girdėjome viltį teikiančių pastabų iš skirtingų Abchazijos visuomenės sluoksnių, kad jie taip pat nėra labai patenkinti šiuo pasiūlymu“, – tvirtino ministras.
Dešimtajame paskutinio amžiaus dešimtmetyje apie atsiskyrimą paskelbusią Abchaziją ir kitą atskilusį regioną – Pietų Osetiją – po 2008 metų karo Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Rusija nuolat laiko tūkstančius savo karių regiono karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį taip pat pasmerkė Rusijos siūlomą sutartį Abchazijai.
„Pokalbyje buvo pažymėta, kad Rusijos siūlymai sudaryti naują sutartį su Gruzijos Abchazijos regiono de facto vadovybe pažeidžia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, prieštarauja tarptautinės teisės principams ir Rusijos 2008 metų įsipareigojimams“, – teigiama Lietuvos URM pranešime. Jis išplatintas po G.Kvirikašvilio susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Pokalbyje buvo pažymėta, kad Rusijos siūlymai sudaryti naują sutartį su Gruzijos Abchazijos regiono de facto vadovybe pažeidžia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Gruzija po 2008 metų karo nutraukė diplomatinius santykius su Rusija ir siekia integruotis į Europos Sąjungą bei NATO. Šiemet rugsėjį pradėjo galioti Gruzijos ir ES laisvosios prekybos sutartis.
Pasak G.Kvirikašvilio, Gruzija jaučia labai stiprų užsienio investuotojų susidomėjimą iš tų šalių, kuriuos neturi laisvosios prekybos su ES, įkurti gamybos įrenginius Gruzijoje. Jo teigimu, didžiulį interesą rodo investuotojai iš Artimųjų Rytų, Vidurio Azijos ir Kinijos.
Narystę ES Gruzijos vicepremjeras įvardijo svarbiausiu strateginiu šalies tikslu.
„Gruzija priklauso Europai, todėl prisijungimas prie ES yra natūralus procesas. Tai laiko klausimas, jis priklauso nuo mūsų reformų, demokratijos konsolidacijos, institucinių reformų. Mes jau pradėjome tapti ES nare pasirašydami asociacijos susitarimą, mūsų įstatymai taps suprantami ES investuotojams, o mūsų institucijos bus transformuotos į Europos stiliaus institucijas. Gruzija taps ES nare“, – sakė G.Kvirikašvilis.
