Niekuo nekalti civiliai bombarduojami raketomis Mariupolyje, apsiaustoje Debalcevėje moteris semia vandenį iš balos, kažkada prašmatniu buvęs Donecko oro uostas dabar primena iš Sirijos pilietinio karo pažįstamus griuvėsius.
Daugiau nei 5 tūkst. žuvusiųjų ir šimtą kartų daugiau palikusių savo gyvenamas vietas. Užimta Graikija ir euro zonos problemomis Europa leidžia jos pašonėje vykti dar vienai Bosnijai. T.Gartonas Ashas ragina: „Atsibusk, Europa! Putinas privalo būti sustabdytas“. Tiesa, klausimas vis dar išlieka tas pats – kaip?
Galiausiai, privalo atsirasti derybose priimtas sprendimas. Vokietijos kanclerė ir jos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris – teisūs, diplomatijos korta nėra mušta. Bet net ir jie sausio mėnesio viduryje suprato, kad vykti kalbėtis su Putinu į Kazachstaną bus tiesiog beprasmiška.
Šeštadienį žlugo ir bandymai atnaujinti derybas Minske. Diplomatijos laikas ateis, bet ji dabar neveikia. Tokią išvadą daro „The Guardian“ apžvalgininkas. Pasak jo, pats metas dar kartelį spustelėti Rusiją ekonominėmis sankcijomis, kurios kartu su krintančia naftos barelio kaina vis labiau veržia virvę aplink Rusijos kaklą.
Nepaisant Graikijos pasipriešinimo ES pakankamai vieningai sutarė del ekonominių sankcijų pratęsimo. Ar tai dar labiau nepaskatins Rusijos neapykantos Vakarams? Taip, bet tokią neapykantą jau savaime kursto ir nacionalizmo ir antivakarietiškų nuotaikų vedamas Putino režimas. Jei pavojus neegzistuos, Rusijos televizijos jį išras.
Kaip ir S.Miloševičius, V.Putinas yra pasirengęs panaudoti visus turimus ginklus. Prieš Vakarus metamos ir karinės pajėgos, ir šantažas dėl nutraukiamo energetinio tiekimo, kibernetinės atakos, išmani propaganda, gerai finansuojami transliuotojai ir įtakos agentai pačioje ES.
Kaip ir S.Miloševičius, V.Putinas yra pasirengęs panaudoti visus turimus ginklus. Prieš Vakarus metamos ir karinės pajėgos, ir šantažas dėl nutraukiamo energetinio tiekimo, kibernetinės atakos, išmani propaganda, gerai finansuojami transliuotojai ir įtakos agentai pačioje ES.
Šiuo atveju puikiai tinka senas lenkiškas posakis, kurio esmė: „Mes žaidžiame su jais šachmatus, o jie mums spardo užpakalius“ (aut. – turimas galvoje lenkiškas žaidimas dupniakas). Tai Vakarų pasaulio ir ypač lėtai sprendimus priimančios multikultūrinės Europos Sąjungos problema.
Toks nevykęs bandymas žaisti šachmatais neseniai įvyko ES užsienio reikalų vadovei, italei Federicai Mogherini pabandžius pasiūlyti naują santykių su Rusija strategiją.
Žaidime V.Putinas pasmerktas pralošti, mat labiausiai nuo jo veiksmų nukentės rusai (jau nekalbant apie Krymo ir Rytų Ukrainos gyventojus).
Problema tik ta, kad puikiai ginkluota, gerus energetinius išteklius turinti ir prie sunkumų pripratusi, negailestingo lyderio valdoma valstybė gali laikytis labai ilgai. Per tą laiką nutekės dar daug ašarų ir kraujo.
Taigi pagrindinis iššūkis – sutrumpinti šį laiką ir užkirsti kelią chaosui. Kad taip nutiktų, Ukrainai būtina turėti modernių ginklų gynybai, kuriais būtų galima atremti Rusijos puolamuosius pajėgumus.
Senatoriaus Johno McCaino išjudintas JAV Kongresas jau patvirtino „Pagalbos Ukrainos laisvei“ aktą, tad dabar tik paties prezidento Baracko Obamos rankose bus nuspręsti – kiek, kada ir kokios karinės pagalbos bus suteikta.
Ekspertų grupė, kurioje ir buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, ir puikus Rusijos karinės galios žinovas Strobe'as Talbottas, apibrėžė, kokia ginkluotė šiuo metu reikalinga Ukrainai: „radarai, galintys užfiksuoti ilgo nuotolio raketas, dronai, elektroninės priemonės, galinčios išvesti iš rikiuotės teroristų siunčiamus dronus, ginkluoti kariniai sunkvežimiai, saugios komunikacijos prietaisai ir medicininės pagalbos reikmenys“.
Tik tada, kai Ukrainos kariuomenė bus pakankamai gerai ginkluota, ji galės įvaryti Rusijos pajėgas į sudėtingą situaciją ir privers sėsti prie derybų stalo. Tam, kad ginklai galiausiai būtų sudėti, kartais reikia ginklų, daro išvadą „The Guardian“ apžvalgininkas.
Tik tada, kai Ukrainos kariuomenė bus pakankamai gerai ginkluota, ji galės įvaryti Rusijos pajėgas į sudėtingą situaciją ir privers sėsti prie derybų stalo.
Ar toks karinės pagalbos teikimas tik dar labiau nesustiprins karinės paranojos Rusijoje?
Taip, tačiau šią karinę paranoją jau ir taip kursto pats V.Putinas. Prieš kelias savaites kalbėdamas studentų pilnai auditorijai Sankt Peterburge, jis teigė: „Ukrainoje kaunasi ne vietiniai kariai, o samdyti užsieniečių legionai. Šiuo atveju, NATO legionai“.
ES būtų sudėtinga ar beveik neįmanoma susitarti dėl vieningo ginklų tiekimo. Tai tikriausiai teks daryti atskiroms valstybėms. Nepaisant to, kad tai ir vėl paskatins kalbas apie „verdančią Ameriką ir indus plaunančią Europą“, Amerika turi priežasčių teigti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
JAV turi moderniausią ginkluotę pasaulyje ir tuo pat metu yra mažiausiai politiškai ir energetiškai priklausoma nuo Rusijos spaudimo. Bendras nuostolių pasiskirstymas būtų teisingas. Europa labiausiai ekonomiškai nukentėtų nuo Rusijos atsako, tuo pat metu ji padėtų Ukrainai atsigauti po stovėjimo ant ekonominės katastrofos slenksčio.
Tuo pat metu JAV ir ES sudaro puikiai diplomatijos partnerių porą. Senatorius J.McCainas veikia kaip piktasis policininkas, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel – kaip švelnusis. Tiesa, vienas dalykas Europoje, o ypač Jungtinėje Karalystėje nėra pakankamai išnaudojamas.
V.Putinas mėgsta naudoti švelniąsias spaudimo priemones, tad informacijos perdavimo teikiamos galimybės jam tokios pat svarbios, kaip ir T-80 tankai. Propaganda, kurios pagrindinė žinia yra tai, kad socialiai konservatyviai Rusijai grasina fašistinis Kijevas, palaikomas Vakarų (besiplečiančios NATO ir morališkai žlugusios ES), pasiekė tiek Ukrainoje, tiek Baltijos šalyse gyvenančius rusus.
Mes privalome pasipriešinti šiai propagandai ne savo melais, o skrupulingai atrenkama ir faktais paremta informacija, kuri atspindėtų įvairius požiūrio taškus. Nėra geresnės vietos tokiam informacijos pateikimui nei britų nacionalinis transliuotojas – BBC.
JAV turi geriausius dronus pasaulyje, Vokietija – geriausią inžineriją, bet britai gali pasigirti geriausiai finansuojamu ir puikiai veikiančiu nacionaliniu transliuotoju. Tam yra ir puiki paklausa: net ir panaikinęs transliacijas rusų kalba BBC išlaikė septynių milijonų auditoriją. Ukrainoje ši auditorija konflikto metu išaugo trigubai – iki 600 tūkstančių.
BBC žinių tarnybos vadovas Jamesas Hardingas savo ataskaitoje, skirtoje žinių pateikimo ateičiai, tiksliai nurodė, jog būtina plėsti žinių tarnybą ir atsižvelgti į naujas rinkas. Tai galėtų suprasti ir Jungtinė Karalystė, padidindama išlaidas tam, kad tiksli informacija pasiektų kuo platesnį žmonių ratą.
Sunku šiuo metu pasaulyje surasti žmones, kuriems labiau reikėtų tikslios, subalansuotos ir sąžiningai pateikiamos informacijos, nei rusai ir ukrainiečiai. Visų šių veiksmų balansas nesustabdytų Putino rytoj, bet galiausiai jie suveiktų. Diktatūros pasiekia akimirkos pergales, o demokratija vis vien laimi žaidimo pabaigoje.