Krizių valdymo agentūros atstovas Davidas de Leonas sakė, kad pietinėje ugnikalnio pusėje įsikūrusiuose kaimuose, labiausiai nukentėjusiuose nuo nelaimės, po griuvėsiais buvo surasta daugiau žuvusiųjų palaikų.
Anksčiau skelbta apie 25 žuvusiuosius. Pareigūnai perspėjo, kad aukų skaičius gali didėti, nes keletas žmonių tebebuvo laikomi dingusiais.
Dar mažiausiai 20 žmonių buvo sužeisti per jau antrą didelį šio ugnikalnio išsiveržimą šiais metais.
Sprogstamasis išsiveržimas už 44 km į pietvakarius nuo sostinės stūksančiame 3 763 metrų aukščio ugnikalnyje prasidėjo sekmadienį prieš vidurdienį vietos laiku. Maždaug po keturių valandų kalno šlaitu pradėjo tekėti lava, niokodama jos kelyje atsidūrusius kelius ir degindama namus.
Viename dramatiškame vaizdo įraše matyti, kaip greitai judanti laharas – piroklastinės medžiagos ir purvo srautas – įsirėžia į vieną greitkelio tiltą tarp Sakatepekeso ir Eskintlos miestų ir iš dalies jį sugriauna.
Prasidėjus pelenų lietums aplinkinių vietovių ūkininkai skubiai traukėsi iš pavojingos zonos. Savo namus paliko apie 3,1 tūkst. gyventojų, o civilinės gynybos darbuotojai dėjo pastangas paskirstyti žmones po laikinus prieglobsčiuose.
CONRED vadovas Sergio Cabanasas sakė, kad taip pat esama „dingusių asmenų, bet nežinome kiek“. Jis pridūrė, kad lavos srautai užblokavo kelius į keletą gyvenviečių.
Temstant ir susidarius pavojingoms sąlygoms paieškų ir gelbėjimo operacijos buvo sustabdytos. Jos bus pratęstos anksti pirmadienį, nurodė krizių agentūros atstovas.
Išsiveržimas paveikė teritoriją, kurioje gyvena apie 1,7 mln. žmonių.
Dėl smarkaus pelenų lietaus teko uždaryti sostinės Gvatemalos tarptautinį oro uostą, nurodė civilinės aviacijos valdybą.
Darbininkai valė oro uosto takus, kad būtų galima atnaujinti skrydžius.
„Šiuo metu ugnikalnis tebesiveržia ir egzistuoja didelis (piroklastinių) srautų potencialas“, – CONRED savo „Twitter“ žinutėje citavo Seismologijos ir vulkanologijos instituto direktorių Eddy Sanchezą. Pasak jo, ugnikalnio šlaitais tekančių lavos srautų temperatūra siekia apie 700 laipsnių Celsijaus.
Gvatemalos prezidentas Jimmy Moralesas paskelbė aukščiausio lygio pavojų labiausiai išsiveržimo paveiktuose Eskuintlos, Čimaltenango ir Sakatepekeso departamentuose. Jis sakė svarstantis, ar tose teritorijose reikia paskelbti nepaprastąją padėtį, bet jos įvedimą dar turėtų patvirtinti Kongresas.
Fuego ugnikalnis jau buvo išsiveržęs vasarį. Tąsyk jo išspjauti pelenų debesys kilo į 1,7 km aukštį.
Gvatemaloje yra du kiti veikiantys ugnikalniai – Santjagitas (Santa Marija), esantis vakarinėje dalyje, ir į pietus nuo sostinės stūksanti Pakaja.
