Ši Centrinės Amerikos valstybė yra viena iš nedaugelio šalių, kurios pripažįsta Taivaną, o pastaraisiais metais jų sąrašas vis mažėja, Pekinui stengiantis izoliuoti Taibėjų tarptautinėje erdvėje.
Kinija demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną ketina susigrąžinti, ir neleidžia kitoms šalims vienu metu pripažinti ir Pekino, ir Taibėjaus.
Pirmadienį į Taibėjų su keturių dienų vizitu atvykęs A.Giammattei per iškilmingą kariuomenės pasveikino ceremoniją pažadėjo remti Taivaną kaip tvirtą diplomatinę sąjungininkę.
Po kelių valandų jis kreipėsi į Taivano parlamentą ir paragino Kiniją nutraukti agresiją prieš salą.
Jis dar kartą salą pavadino „Taivano Respublika“, o ne oficialiu pavadinimu – Kinijos Respublika (Taivanas).
„Solidarizuokimės su tais, kurie nuolat patiria apgultį iš kitos Taivano sąsiaurio pusės“, – sakė A.Giammattei.
„Gvatemala yra pacifistinė šalis. Todėl reikalauju nedelsiant nutildyti karo būgnus“, – teigė jis.
A.Giammattei taip pat pakartojo, kad remia Taivano suverenitetą: „Gvatemala laikosi nekintamos pozicijos, kad reikia pripažinti Taivaną kaip nepriklausomą valstybę“.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen padėkojo A.Giammattei už paramą.
„Tikiuosi, kad per šį vizitą mūsų šalys sustiprins santykius ir atras daugiau bendradarbiavimo galimybių“, – sakė ji priėmimo ceremonijos metu.
Abu lyderiai vėliau surengė dvišales derybas.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą priekaištą dėl to, kad A.Giammattei pavartojo „Taivano Respublikos“ pavadinimą.
„Tiems, kurie pasisako už vadinamąją Taivano nepriklausomybę, nėra jokios išeities“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
„Jei galime duoti patarimą Alejandro Giammattei vyriausybei: nestokite į piktavalių pusę, nesielkite vadovaudamasis savanaudiškais interesais ir neikite prieš tarptautinius reikalus bei Gvatemalos žmonių norus“, – pridūrė ji.
Diplomatinis kovos laukas
Pasak Tsai Ing-wen biuro, A.Giammattei planuoja apsilankyti technologijų įmonėje Taičungo mieste ir dalyvauti Gvatemalos kavą reklamuojančiame renginyje.
A.Giammattei atvyko po Taivano prezidentės Tsai Ing-wen kelionės į Gvatemalą ir Belizą – vienintelę kitą Centrinės Amerikos šalį, kuri išlaikė diplomatinius ryšius su Taivanu po to, kai Hondūras praėjusį mėnesį perėjo į Kinijos pusę.
Grįždama į Taibėjų, Tsai Ing-wen užsuko į Jungtines Valstijas susitikti su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.
Atsakydama į tai Kinija surengė tris dienas trukusias karines pratybas, kurių metu imitavo tikslingus smūgius ir salos blokadą.
Kinija, viena pagrindinių Gvatemalos prekybos partnerių, pabrėžė, kad Centrinės Amerikos valstybei būtų naudinga pakeisti savo poziciją ir nebepripažinti Taivano.
Taivano gynybos ministerija antradienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink salą užfiksavo devynis Kinijos orlaivius ir 11 karinių laivų – tai didžiausias karinių laivų skaičius nuo tada, kai prieš dvi savaites Pekinas baigė karines pratybas.
Lotynų Amerika yra pagrindinis Kinijos ir Taivano diplomatinės kovos laukas nuo to laiko, kai 1949 metais po pilietinio karo jos atsiskyrė.
Pekinas dešimtmečius įtikinėjo Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus pereiti į jo pusę, o nuo 2016 metų, kai Tsai Ing-wen pradėjo eiti pareigas, jų įgijo devynis.
Taivano 65 metus trunkantiems ryšiams su Paragvajumi taip pat gresia pavojus, o opozicijos kandidatas Efrainas Alegre, kaip pranešama, pareiškė, kad jei balandžio 30 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose bus išrinktas, jis atšauks Taibėjaus pripažinimą.